Sveikatingumo metų paskelbimo iniciatorius žemaitis Juozas Dapšauskas nėra sveikuolis, kuris atsivertė į tiesos kelią netekęs sveikatos. „Mano kelias į sveikatą nuoseklus“, – teigė jis. Dabar vyras gyvenimo prasmę mato kitus skatindamas atrasti sveiko gyvenimo džiaugsmą.
Kamertono garsas
Juozas Dapšauskas mano, kad prie jo pasaulėžiūros susiformavimo labai prisidėjo šalia Salantų gyvenęs menininkas ir vienuolis pranciškonas Vilius Orvidas. Pas jį sodyboje J.Dapšauskas leisdavo vasaras, – padėdavo dirbti, priimdavo svečius, padėdavo turistams. „Viliaus sodyboje nuolat būdavo įdomių žmonių, jie diskutuodavo įvairiomis sovietmečiu draustomis temomis. Ten išėjau pirmuosius universitetus“, – pasakojo J.Dapšauskas. Ten susiformavo ir pirmieji jo sveikos gyvensenos principai.
Baigęs mokyklą, vyras apsivilko abitą ir metus gyveno Kretingoje, vienuolyne, paskui metus susikaupimui ir studijoms skyrė Kryžių kalno pranciškonų vienuolyne. Kai suprato, kad būdamas ten nebepadarys daugiau nei padarė, išėjo iš vienuolyno. Dabar jis – pasaulietis, turintis šeimą ir auginantis sūnelį, bet neužmirštantis pridurti, kad jei Dievas – pirmoje vietoje, tada visa kita – savo vietose.
„Tai – kaip kamertonas, kuris padeda sudėlioti vertybes“, – svarbiausią gyvenimo principą aiškino J.Dapšauskas. Jis tikėjimo ir bendražmogiškąsias vertybes skleidžia žiniasklaidoje, yra įkūręs internetinį puslapį tikiu.lt. Dabar vyro gyvenimo prasmė – skatinti žmones sveikai gyventi. Jis inicijavo, kad 2013-ieji būtų paskelbti Sveikatingumo metais. „Sveikata – tai ne ligos nebuvimas, o fizinė, dvasinė, psichinė, politinė, santykių darna, ir visi šie dalykai vienas nuo kito labai priklauso“, – įsitikinęs jis.
Nereikia kankintis
Anot J.Dapšausko, sveikai gyventi turi būti įdomu ir lengva. „Kažkodėl visi mano, kad sveikai gyvenantis žmogus yra suvaržytas, nesidžiaugia gyvenimu“, – stebėjosi jis ir patarė turėti stebėtinų pavyzdžių, kaip vienas gyvena sveikai ir kokia jo sveikata, o kitas – nesveikai ir kaip jis jaučiasi. Tada reikia paklausti savęs, kuo nori sekti?
„Pavyzdžiui, aš nenoriu gyventi, kaip a. a. Vytautas Šapranauskas, kuris televizijoje atrodė trykštąs gyvenimo džiaugsmu, o iš tiesų gyveno klaikioje kančioje. Todėl jaunimui visada sakau – nebūkite zombiai: masinė kultūra yra tam tikra niekšybės forma, biznis“, – tvirtino J.Dapšauskas.
Anot jo, nereikia turėti iliuzijų, kad esate kažkam svarbūs ir jumis pasirūpins Seimas ar Vyriausybė. Politikai atstovauja tam tikrų finansinių korporacijų interesams. Norite pavyzdžių? Na, kad ir atšauktas alkoholio reklamos draudimas, nors mūsų bendras interesas – siekti, kad žmonės vartotų kuo mažiau alkoholio.
Farmacijos ir gydymo verslui svarbu, kad būtų kuo daugiau ligonių. Tad gydymo prioritetai priklauso nuo to, kas tampa ministru: kardiologas atveria kelią širdies ligų gydymo verslui, onkologas – vėžio. Nebuvo nė vieno, kuris įgyvendintų sveikatingumo politiką. Todėl žmogui reikia turėti sveiko proto, savo nuomonę ir būti sveikam, kad nemaitintų korporacijų ryklių.
Darnus gyvenimas
Namie J.Dapšauskas rūšiuoja šiukšles, renkasi produktus, įpakuotus į kuo mažiau pakuočių, o apie maisto išmetimą net nekalba. Anot jo, pats ekologiškiausias yra paprastas, sveikas, darnus gyvenimo būdas.
J.Dapšauskas nėra aistringas vegetaras, kokiu dabar madinga būti. Greičiau – prijaučiantis, nes vegetariška mityba yra ekologiškesnė, nes tokiam maistui pagaminti reikia daug mažiau išteklių. „Nesu šimtaprocentinis vegetaras, bet niekam nekyla abejonė, kad šiandieninis Vakarų žmogus mėsos suvalgo per daug“, – sakė jis.
Vyras stengiasi kiek įmanoma daugiau judėti – važiuoja dviračiu, eina pėsčias. Augina sūnų be vienkartinių sauskelnių, vietoje jų naudoja vystyklus. Taip ne tik sveikiau, bet ir pigiau, ir šiukšlynai neužverčiami kalnais chemijos.
Ekologiškai gyventi pigiau
Svarbi Dapšauskų šeimos mitybos taisyklė – sezoninis maistas. Žiemą pomidorų, neaišku kaip išaugintų ir iš kur atvežtų, neperka. Bet kai jų sezonas, valgo labai daug. Vyras išpažįsta ir „lėto maisto“ judėjimo idėjas, o jų atstovai ragina valgyti tuos produktus, kurie auga ten, kur gyveni.
„Vyrauja mitas, kad gyventi sveikai yra labai brangu, nes esą reikia pirkti brangių egzotinių vaisių. Netiesa. Nuvažiuojame į kaimą, ten obuolių, kriaušių, slyvų pilna žemė prikritusi, niekas nerenka. Kodėl?“ – klausė pašnekovas.
Pagrindinė žmonių problema yra nutukimas. Daug lietuvių sako, kad seniau žmonės valgydavo lašinius ir buvo sveiki. Iš tiesų. Bet jie fiziškai dirbdavo daug daugiau nei dabar. Beje, per adventą ir gavėnią griežtai laikėsi pasninko – ne tik be mėsos, bet ir be pieno produktų. Baltų miltų pyragas būdavo kepamas tik šventėms, o šiandien pyragėlius kemšame keliskart per dieną.
2013-ųjų, Sveikatingumo, metų paskelbimo iniciatorius J.Dapšauskas tikino, kad sveikai gyventi verta ir suaugusiesiems, ir vaikams.
„Sveikatos mokslų universitetas neseniai suskaičiavo, kiek tūkstančių per metus sutaupo kūdikį žindanti mama. Anksti mokant vaiką higienos įgūdžių, galima sutaupyti daug sauskelnių, mankštinant jį patiems, nereikia masažo specialistų paslaugų“, – aiškino pašnekovas. Pasak jo, apsisprendus gyventi sveikai, nereikia norėti greitų rezultatų ir pokyčių. Sveikas gyvenimo būdas – tai ilgas kelias, kuriame prireiks ne tik noro, bet ir pastangų.
Paklaustas, kokia nauda sveikai gyventi, jis teigė, kad į šį klausimą reikia ne atsakyti, o jį „pamatyti“ – nueiti į onkologijos ligoninę.
„Nesveikas gyvenimo būdas yra savižudybė. Tačiau, tie, kurie savimi nesirūpina, daugiausia tikisi iš medicinos, neša kyšius, o kai gydytojai jų neišgydo, kelia didžiausius skandalus. Bet net ir labai daug galinti medicina turi ribas“, – įsitikinęs J.Dapšauskas.
Alė Sima
