Aušrinė Šėmienė
Lietuviams reguliariai plautis rankas vis dar nėra įprasta, nors, rodos, visi žino, kad per purvinas rankas plinta ligas sukeliantys organizmai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, kas dvidešimtas žmogus, besigydantis ligoninėje, dėl to dar suserga ir hospitaline infekcija. Specialistai įsitikinę, kad situacija pagerėtų, jeigu imtume dažniau ir tinkamai plauti rankas, ypač dabar, kai daugiau laiko praleidžiame daržuose.
Mokė vaikus
Prieš mėnesį buvau vienos su žemės ūkiu susijusios organizacijos suvažiavime. Per pertrauką koridoriuje sutikau pažįstamą ponią, su kuria apie 15 minučių kalbėjomės. Mes stovėjome tiesiai prieš tualeto duris, todėl turėjau progą stebėti žmones. Mano mažo tyrimo rezultatai mane abstulbino: iš maždaug 20 pasinaudojusių tualetu moterų, tik viena nusiplovė rankas.
Neplauna rankų ir vaikai. Todėl bendrovės „Pontem“ ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai užsimojo moksleivius įpratinti plautis rankas – Vilniaus Simono Daukanto progimnazijoje buvo įrengta mikrobiologijos ir parazitologijos laboratorija. Ten moksleiviai pro mikroskopą galėjo stebėti bakterijas, kurios buvo paimtos nuo vaikų rankų ir įvairių paviršių.
„Mokyklose ir darželiuose grėsmė „pasigauti“ pavojingą mikroorganizmą išties didelė, nes čia būna daug žmonių. Efektyviausia priemonė nuo infekcijų – tinkamas ir reguliarus rankų plovimas. Nepaisant to, mokyklose per mažai kalbama apie švarių rankų svarbą ir, akivaizdu, kad dalis vaikų nepakankamai dažnai plauna rankas“, – teigė NVSPL Priėmimo skyriaus vedėja Rita Butylkina.
„Apie tai, kad būtina plautis rankas prieš valgį, yra girdėjęs kone kiekvienas moksleivis, tačiau ši taisyklė neretai pamirštama. Iš dalies ir todėl, kad ji primena močiučių laikų pamokymus, vaikams skamba gana nuobodžiai ir atgyvenusiai. Todėl nusprendėme į šią problemą pažiūrėti originaliau ir linksmiau, pavyzdžiui, suteikti galimybę vaikams iš labai arti pažiūrėti į bakterijas“, – pridūrė bendrovės „Pontem“ direktorė Audronė Tendzegolskienė.
Sukelia 80 proc. ligų
Ant žmogaus odos yra bakterijų, virusų, grybelių, kurie saugo organizmą. Tačiau ant odos mikroorganizmai patenka ir iš aplinkos – nuo daiktų, gyvūnų, kitų žmonių. Šie parazitai gali sukelti infekcinių ligų. „Tyrimais įrodyta, kad dėl asmeninės higienos įgūdžių stokos, vaikai užsikrečia daugiau kaip 80 procentų užkrečiamųjų ligų“, – tvirtino R.Butylkina.
Dėl prastos rankų higienos galima užsikrėsti daugeliu infekcinių ligų, pavyzdžiui, rotavirusiniu enteritu, norovirusine infekcija, šigelioze, virusiniais hepatitais A ir E, parazitinėmis ligomis ir net tuberkulioze, gripu, tymais, meningokokine infekcija, difterija. Statistikos duomenimis, „nešvarių rankų“ ligų vis daugėja. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2013 m. kovo mėnesį Lietuvoje buvo užfiksuoti 1 083 virusinių žarnyno infekcijų atvejai, o šių metų kovą tokių susirgimų padaugėjo net 27 proc., iki 1 371 atvejo.
Papuošalams – ne
Europos šalyse kasmet hospitaline infekcija suserga apie 4,5 mln. žmonių. Maždaug 40 tūkst. jų miršta. Dėl hospitalinių infekcijų žmogus gali tapti neįgalus.
Hospitaline infekcija laikomas bet koks mikrobinės kilmės susirgimas, kuris nustatomas ligoniams ar personalui arba sveikatos priežiūros įstaigoje apsilankiusiems žmonėms. Tai gali būti – kvėpavimo takų, operacinių žaizdų, šlapimo takų, kraujo ir kitos infekcijos.
Dažniausiai tokiomis infekcijomis užsikrečiama reanimacijos ir intensyviosios terapijos, chirurgijos bei slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuose, t. y. ten, kur daugiausia atliekama invazinių procedūrų. Be to, tokiuose skyriuose gydomų žmonių imunitetas dažnai būna nusilpęs, jie serga kitomis lėtinėmis ligomis.
Įrodyta, kad hospitalines infekcijas sukeliančios bakterijos nuo vieno žmogaus kitam perduodamos per nešvarias rankas. Nuplovus rankas muilu, mikrobų nelieka. Gydymo įstaigoje, prie skyriaus ar palatos durų galima rasti ir antiseptikų. Ši priemonė irgi naikina mikroorganizmus. Vertėtų ja pasinaudoti, kad į ligoninę neatneštumėte ligas sukeliančių mikrobų.
Rankas turi plauti ne tik medikai, bet ir ligoniai, nes daugiau nei pusę hospitalinių infekcijų sukelia paties ligonio nešiojami mikrobai. „Jei pastebėjote, kad medikas mūvi žiedus, medikės nagai lakuoti, bet prieš jus apžiūrėdami jie nenusiplovė rankų, nesidrovėkite jiems apie tai pasakyti“, – patarė Higienos instituto vyriausioji specialistė Rūta Markevičė.
Be to, kai bendraujate su medikais, būtinai atkreipkite dėmesį į jų rankas: plaštakos, pirštai turi būti sveiki, nedidelės žaizdelės užklijuotos pleistru, o nagai nelakuoti, trumpai apvaliai nukirpti. Nei ant gydytojo, nei ant slaugytojos rankų neturi būti papuošalų ar laikrodžių.
Kada plauti rankas?
Rankas reikia plauti visada, kai jos nešvarios, taip pat prieš valgant, pasinaudojus tualetu, prieš ir po maisto gaminimo, po darbo su nešvariais indais ar stalo įrankiais, kitais daiktais, prieš vaiko maitinimą, pakeitus vystyklus, grįžus iš lauko, kiemo, daržo ar sodo, pasinaudojus visuomeniniu transportu, pabuvus viešose vietose, pabendravus su sergančiu žmogumi, po nosies valymo, pažaidus su gyvūnais. Jei nėra galimybės nusiplauti rankas, pavyzdžiui, kelionėse, rankas galima nusivalyti specialiomis drėgnomis servetėlėmis. Jų galima įsigyti vaistinėse.
