Kelmės specialiosios mokyklos vyresnysis specialusis pedagogas, laisvasis neformaliojo vaikų švietimo mokytojas, Vektorinio piešimo ir fotografijos pagrindų būrelio vadovas, projektų idėjų autorius, visuomenininkas, parodų rengėjas, fotografas V. Kančauskas kitų tokių išskirtinių metų, kokie buvo 2018-ieji, neprisimena. Jo pasiūlytą vektorinę tapybą pamėgę sunkią ir labai sunkią negalią turintys vaikai sulaužė visus stereotipus: jų darbai pasklido po visą šalį, juos išvydę žmonės aikčiojo iš nuostabos, jaunuosius kūrėjus priėmė šalies Prezidentė, o jai vaikai padovanojo unikalia technika tapytą paveikslą. Aitvarais pavirtusiais jų piešiniais grožėjosi šimtai tūkstančių su popiežiumi susitikti atvykusių svečių, jų mokytojas buvo išrinktas vienu iš Metų herojų bei Mokytoju Lietuvai ir vyko į Suomiją semtis progresyvių, naujų švietimo idėjų, kuriomis jau dalijasi su Lietuvos švietimo įstaigų bendruomenėmis. V. Kančausko profesinis inovatyvumas buvo įvertintas – jis nominuotas Inovatyviausio Lietuvos mokytojo rinkimuose, neformaliojo švietimo STEAM srityje.
Sudomino unikalus tapybos būdas
Dar prieš metus apie vektorinę tapybą daugelis nė nebuvome girdėję, juolab matę, kaip atrodo kompiuterio pele tapyti paveikslai. Tiesa, informacinių technologijų specialistams, įvairių programų galimybėmis besidomintiems žmonėms tai nebuvo naujiena, tačiau kad šias modernias technologijas bandytų įvaldyti specialiųjų poreikių turintys vaikai, buvo išties nauja.
V. Kančauskas šia piešimo technika nusprendė sudominti ir savo mokinius. Mokytojas neslepia – tai buvo iššūkis. Kad ir kiek internete naršė, analogiškos patirties, kad ši meno rūšis būtų naudojama ugdant ypatingus vaikus, nerado.
Nauja veikla mokinius sudominti nebuvo sunku, jie entuziastingai pasinėrė į naują eksperimentą. Kiek ilgiau truko, kol padėjo teorinius pagrindus. Juk tapyti – tai ne kompiuterinius žaidimus žaisti. Pasak mokytojo, čia galioja tokios pačios taisyklės, kaip ir tapant teptuku: reikia turėti žinių ir apie kompoziciją, ir apie spalvų derinimą.
Pirmieji paveikslai nutapyti taškavimo principu. Vėliau V. Kančausko mokiniai įvaldė ir akvarelės liejimą, ir tapybą ant nuotraukos, ir kitus būdus. Kiekvienas paveikslas susideda iš tūkstančių įvairių spalvų taškelių, tūkstančių spragtelėjimų pele. Tam prireikia ne tik daugybės valandų, bet ir kantrybės, kruopštumo, atidos ir, žinoma, fantazijos, kurios šiems vaikams tikrai netrūksta ir kuria jie dažnai nustebina savo mokytoją.
„Mokiniai pamažu pradeda suprasti, kad piešimas kompiuteriu – procesas, kai kantriai ieškoma tos vienintelės nuotaikos, spalvos, – sako mokytojas. – Vaikai lavina gebėjimą mąstyti vizualiai, jausti atstumą, spalvas ir formą, suvokti savo jausmus ir emocijas ir atvaizduoti tai piešiniu.“ Mokytojas įsitikinęs, kad kūrybiškumas – esminis gebėjimas, kurį svarbu ugdyti nuo mažų dienų ir ypatingų poreikių turintiems vaikams, kad tai padės užauginti spalvingą, kūrybingą, pastabią ir ryškią asmenybę.
„Vis dėlto pagrindinis tikslas – parodyti visuomenei, kad šie vaikai, nepaisant negalios, gali labai daug, kad jie gali būti svarbūs, įdomūs ir reikalingi“, – sako mokytojas.
Integracija gali būti ir netradicinė
Žinia apie specialiosios mokyklos vaikų darbus greitai pasklido po Kelmę. Net ir skeptikai buvo priversti susitaikyti su mintimi, kad mokytojo entuziazmas ir vaikų susidomėjimas vektorine tapyba gali tapti didžiuliu integraciniu proveržiu. Mokinių tėvai džiaugėsi matydami, kaip keičiasi jų vaikai – tampa pastabesni, atsakingesni, kaip šviesėja jų pasaulis ir paveikslų spalvos.
Vis daugėjo ir norinčių išbandyti šią unikalią meno rūšį. Kai V. Kančauskas kaip laisvasis mokytojas pradėjo dirbti Kelmės Kražantės progimnazijoje, ir čia atsirado nemažai norinčių išmokti tapyti kompiuterio pele. Prie kompiuterio išbandyti tapymo procesą buvo prisėdusi ir mokyklos direktorė.
Šįkart integracinis procesas buvo netradicinis – prie ypatingų poreikių vaikų pradėtos veiklos prisijungė progimnazijos mokiniai, o ne atvirkščiai. V. Kančausko iniciatyva žengtas ir dar vienas žingsnis – abiejų mokyklų mokiniai ėmė kurti bendrus paveikslus. Vektorinė tapyba, pasak mokytojo, tam labai paranki. Paveikslą pradeda piešti vieni, kompiuteryje išsaugo tai, ką padarė. Nukopijuoji darbą ir nešiesi į kitą mokyklą, prie jo prisėda kitas mokinys. Tokių integracinių paveikslų jau nemažai nutapyta. Mokytojas ypač džiaugiasi Eglės Tunaitytės ir Viltės Bimbaitės tandemu. Jos puikiai pratęsia ir papildo viena kitos darbą – du jų paveikslai netgi pavirto aitvarais.
Paveikslai-aitvarai nustebino tūkstančius
Į padangę pakilęs paveikslas-aitvaras kūrybiniame kelmiškių procese atsirado netikėtai. Iš pradžių didžiulį ant vėliavoms skirto audinio atspausdintą paveikslą-plakatą norėta pakabinti Vilniuje ant Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Jis turėjo žymėti vietą, kur eksponuojami Kelmės specialiosios mokyklos vaikų paveikslai. Negavus leidimo, teko ieškoti kitų sprendimų.
Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga paveikslas „Gėlės angelams“, kuriame E. Tunaitytė ir V. Bimbaitė nupiešė varpelių formos gėlių žiedus, papuošė sostinės rotušės pastato fasadą. Ir tai buvo dar ne viskas – kelmiškiai sugalvojo ir kitą staigmeną. Vilniečių ir miesto svečių dėmesį dar labiau patraukė ant vėliavos šilko atspausdintas šio plakato dvynys – geras pusšimtis žmonių išskleistą piešinį nešė nuo Katedros iki Rotušės aikštės ir čia pirmą kartą su specialiu aitvaru pakėlė į dangų.
Eksperimentui pavykus, idėja įgavo naują kvėpavimą. Vektorinis paveikslas-aitvaras leidosi į kelionę po Lietuvą. Mergaičių nupiešti varpeliai suplevėsavo Kaune, Nemuno saloje, siaučiant stipriam vėjui plaikstėsi virš jūros Karklėje, tarp daugybės kitų aitvarų sklandė Druskininkų, Vilniaus padangėje, tapo vienu iš Klaipėdos Jūros šventės, Palangos miesto šventės, diskusijų festivalio Birštone „Būtent!“ akcentų. Jis kilo į dangų ir tarptautiniame muzikos festivalyje „Laba daba“ Latvijoje.
Ir tai buvo tik pradžia. Eglės ir Viltės paveikslą, kurį mergaitės sukūrė popiežiaus Pranciškaus viešnagės Lietuvoje proga pamatė daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių. Iš pradžių Kaune, vėliau sostinėje (gavus oficialų leidimą iš Vadovybės apsaugos departamento) paveikslas-aitvaras „Gėlės iš angelų sodų“ plazdėjo aukštai danguje tose vietose, kur tuo metu lankėsi Šventasis tėvas.
Idėja veja idėją
Kai prieš metus Kelmės specialiosios mokyklos auklėtiniai ir jų mokytojas ruošėsi pirmajai parodai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje ir į sostinę atvežė 28 vektorinės tapybos paveikslus, buvo sunku įsivaizduoti, kaip viskas toliau klostysis. Kelios parodos buvo numatytos, tačiau tokios sėkmės, kokios sulaukė vaikų kūriniai, buvo nedrąsu tikėtis. Kelmiškių paveikslai eksponuoti prestižinėse erdvėse: Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo ministerijose, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Vilniaus miesto savivaldybėje, Medininkų pilyje, Bernardinų bažnyčioje ir kitur – per metus surengtos 9 parodos.
Šiemet žinia apie unikalią Kelmės specialiosios mokyklos auklėtinių kūrybą pasklis dar plačiau. Jau ruošiama keliaujanti vektorinių darbų paroda Suomijoje, Danijoje, Norvegijoje, padedant vietos lietuvių bendruomenėms. „Parodos ir pristatymai šiose šalyse mums padės pasiekti daug jautrių žmonių širdžių ir parodyti jaunuosius kūrėjus kaip visaverčius visuomenės narius, kurie savo meniniais gebėjimais gali net lenkti daugelį iš mūsų“, – įsitikinęs V. Kančauskas. Pasak jo, Norvegijos lietuvių bendruomenė yra užsiminusi apie galimybę paremti ir 2–3 jaunųjų autorių kelionę į parodos atidarymą. Padedant JAV lietuvių bendruomenėms, gegužę planuojama surengti keliaujančią parodą ir JAV.
V. Kančausko mintyse viena idėja veja kitą. „Planuoju sukurti projektą, kuriame kartu su mumis tapytų žinomi Lietuvos dailininkai, verslo, pramogų pasaulio, politikos atstovai ir kiti garbūs Lietuvos žmonės. Vektorinė tapyba daugeliui bus įdomus iššūkis, o ypatingiems kūrėjams – unikali galimybė dirbti kartu su meno atstovais, profesinėje ir visuomeninėje veikloje daug pasiekusiais žmonėmis. Vaikams tai taps didžiuliu postūmiu tobulėti ir nesustoti“, – ateities sumanymais dalijasi V. Kančauskas. Nutapius pakankamai unikalių darbų bus rengiamos parodos Lietuvoje ir užsienyje. Tai bus tarsi žinutė visuomenei, kad visi esame vienodai svarbūs.
Mokytojas pasakoja, kad jau renkamos lėšos išskirtiniam projektui „Laimės aitvaras“. Tai bus prestižinė „Laimės dovana“ – Laimės aitvaro, perskridusio visą Lietuvą, kilusio Latvijoje ir per popiežiaus vizitą, gabaliukas unikalioje, riboto leidimo ir dizaino dėžutėje, įteikiamas už ypatingus nuopelnus Lietuvoje ir užsienyje diplomatams, nusipelniusiems Lietuvai visuomenės veikėjams, mecenatams, herojams kaip laimę ir sėkmę atnešanti ypatinga ypatingų vaikų kurta dovana.
Jau tariamasi ir dėl išskirtinio, analogų neturinčio Tarptautinei vaikų gynimo dienai skirto renginio Nidoje – ,,Laimės Angelai danguje“. Jo metu į dangų turėtų pakilti vaikų nutapyti ir ant specialaus vėliavų audinio perkelti vektorinės tapybos kūriniai. „Tikimės surinkti pakankamai lėšų, kad būtų galima atspausdinti ir pakelti 10–12 vėliavų – Laimės aitvarų“, – planais dalijasi mokytojas. Per akciją bus bandoma surengti ir žinomų Lietuvos atlikėjų koncertą.
Ambicingų tikslų nemažėja
V. Kančauskas neslepia – tikslai, kuriuos užsibrėžė nuo pat pradžių – supažindinti ypatingų poreikių vaikus su kompiuterinės grafikos pagrindais, leisti jiems pajusti kūrybinį džiaugsmą kuriant vektorinės tapybos paveikslus, pristatyti jų darbus visuomenei – iš dalies jau pasiekti. Tačiau nei vadovas, nei jo mokiniai nesiruošia sudėti rankų. V. Kančauskas džiaugiasi, kad tokį netrumpą kelią nuėję vaikai pasaulį pradėjo matyti daug šviesesnėmis spalvomis. „Jie pradeda suvokti, kad patys gali keisti savo gyvenimą, todėl neturime teisės sustoti pusiaukelėje, – užsidegęs kalba mokytojas. – Vaikai gali kurti pridėtinę vertę, pajusti ne tik emocinį, bet ir finansinį atpildą.“
V. Kančauskas neabejoja, kad jo mokinių nutapyti paveikslai, kaip taikomosios dailės kūriniai, gali puošti viešosios paskirties erdves, viešbučius, įvairias įstaigas, privačius namus, kaip aitvarai kilti į dangų viešuose renginiuose, tapti pagrindiniu bet kokios miesto, bendruomenės ar privačios šventės akcentu. „Šiuo metu, siekiant atnešti pridėtinę vertę darbų autoriams, kuriama interneto svetainė-galerija https://angel-gardens.org, kurioje galėsime parduoti unikalius vaikų kūrinius visoje Europoje ir ne tik.“
Pirmuoju bandymu taps Kelmės specialiosios mokyklos auklėtinių darbų paroda Amerikos ambasadoje. „JAV ambasadorės Vilniuje rezidencijos koridoriuje, kuriuo praeina patys garbingiausi svečiai, eksponuosime 7 paveikslus, kitus 20 – ambasados salėje, – pasakoja V. Kančauskas. – Bus ir aukcionas. JAV ambasados Lietuvoje kultūros atašė ir dar keli ambasados darbuotojai, tik pamatę mūsų darbus nuotraukose, iškart panoro jų įsigyti. Gali būti, kad tai ir bus pirmieji mūsų siekiamos pridėtinės vertės taškai.“
Entuziastingo mokytojo tikslai dar ambicingesni. Pasak jo, galutinis projekto tikslas – konkreti pagalba konkrečioms šeimoms, turinčioms ypatingų vaikų, lėšų pritraukimas iš verslo, sveikatos ir socialinių fondų. „Tai socialinis projektas, turintis didesnį tikslą – padėti negalią turintiems vaikams ir jų šeimoms, pavyzdžiui, apmokėti už vasaros stovyklą, slaugos paslaugas, nupirkti medicininės, buitinės įrangos (vonių, dušų, keltuvų, vežimėlių, įtvarų ir pan.), pasirūpinti individualiomis šių vaikų švietimo paslaugomis (apmokėti už darbą repetitoriams, už būrelius ir t. t.)“, – pasakoja V. Kančauskas ir užsimena apie planus rengti ypatingų vaikų parodas, kūrybines dirbtuves, pristatyti jaunuosius menininkus visuomenei, dalytis su Lietuvos mokytojais vektorinės tapybos paslaptimis seminaruose, kad unikalioji patirtis pasklistų po visą šalį.
Vaikų draugas tapo visos Lietuvos herojumi
Jau tapo tradicija kasmet rinkti Lietuvos herojus – žmones, savo idėjomis ir konkrečia veikla keičiančius gyvenimą. Kandidatus konkursui „Herojai tarp mūsų“ gali siūlyti visi, o šios nominacijos laimėtojus išrenka interneto lankytojai (balsavimai vyksta projekto sumanytojo delfi.lt portale). Tarp pasiūlytų 2018 metų kandidatų buvo ir V. Kančauskas. Jį šiai nominacijai pristatė LR Specialiųjų pedagogų asociacija. Mokytojas iš Kelmės surinko daugiausia balsų – 2255.
Už savo vadovą balsavo ir jį draugu vadinantys jaunieji vektorinės tapybos dailininkai, ir rajone kūrybiškumu išsiskirianti Kelmės specialiosios mokyklos bendruomenė. Mokiniai labai išgyveno, kad balsuoti buvo galima tik vieną kartą. Vis dėlto žinia apie unikalius projektus su ypatingų poreikių vaikais įgyvendinantį pedagogą pasklidusi toli už Kelmės ribų, daugybė žmonių yra matę šiuos išskirtinius paveikslus, jais žavėjęsi, tad balsų tikrai pakako. Herojaus rinkimuose už V. Kančauską balsavo net Suomijos, Danijos, Norvegijos, JAV, Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės.
„Tikrieji herojai – šitie nepaprasti, nuostabūs, angeliški vaikai. Herojaus įvertinimas man – tai galimybė siekti dar didesnių tikslų ir keisti visuomenės požiūrį į ypatingus vaikus, kelti sau dar didesnius iššūkius ir tikėtis, kad tai padės tapti tolerancijos, pagarbos, įsiklausymo, tikrumo pavyzdžiu“, – sako V. Kančauskas.
Straipsnio autorė: Aldona Milieškienė
Claudas Monet
Vincentas van Gogas
Pablo Picasso
