Svarbiausia informacija apie vitaminą D – medžiagą, kurią mokslas liaupsina vis labiau

Kokio būna vitamino D?

Vitaminas D – tai tam tikros riebaluose tirpios medžiagos, kurios gali būti vadinamos:

• Vitaminu D1 – tikriausiai apie šią formą teko girdėti rečiau, nei apie vitaminą D2 ir vitaminą D3. Vitaminas D1 kitaip vadinamas lamisteroliu;
• Vitaminu D2 – ergokalciferoliu;
• Vitaminu D3 – cholekalciferoliu
• Ir vitaminu D4 – dihidrotachisteroliu.

Kai kuriuose literatūros šaltiniuose išskiriamas ir vitaminas D5 – sitosterolis. Pavyzdžiui, sitosterolis gana dažnai vadinamas augaliniu steroliu, kurio randama sojų pupelėse ir paprastose pupelėse, kviečių gemaluose, ryžiuose, kukurūzuose (tiksliau, jų aliejuose). Tad ši medžiaga – augalinis sterolis - gali būti priskiriamas augalinės kilmės vitaminui D. 

Kurios vitamino D formos pačios svarbiausios žmogaus organizmui?

Dvi pačios svarbiausios vitamino D formos yra šios:

• Ergokalciferolis arba vitaminas D2 – jo šaltiniai yra grybai, kai kurie augalai, mielės ir kiti augaliniai (ne gyvūninės kilmės) šaltiniai;
• Cholekalciferolis arba vitaminas D3 – jo randama kai kuriuose gyvulinės kilmės maisto produktuose. Žinomiausi ir naudingiausi vitamino D šaltiniai yra riebi žuvis (geriausia – laukinė lašiša, skumbrė, silkė), kiaušinių tryniai, pieno produktai, austrės, krevetės ir pan. Žinoma, kad cholekalciferolis žmogaus organizmo įsisavinamas žymiai lengviau nei ergokalciferolis ir vitamino D koncentraciją kraujyje jis gali pakelti bene dvigubai daugiau nei augalinės kilmės vitamino D atitikmuo.

Kaip organizmas pasigamina vitamino D?

Ar žinojote, kad labai svarbią  vitamino D dalį organizmas gali pasigaminti iš cholesterolio ir šis procesas vyksta veikiant saulės spinduliams? Ne be reikalo vitaminas D vadinamas „saulės vitaminu“, mat ultravioletiniai jos spinduliai padeda odoje įvykti tam tikroms cheminėms reakcijoms, leidžiančioms organizmą papildyti aktyvia vitamino D forma.

Ne paslaptis, kad gana dažnu atveju vien saulės spindulių pakankamai vitamino D kiekiui pasigaminti nepakanka, tad nemažai vitamino D tenka gauti ir su maistu, maisto papildais arba, kai trūkumas jau labai reikšmingas arba asmeniui būdingos tam tikros sveikatos būklės, ir su vaistiniais preparatais, kuriuos gali paskirti gydytojas.

Kam dažniau trūksta vitamino D?

Kai kuriems asmenims priskiriama didesnė vitamino D trūkumo rizika, tarkime:

• Įdomu tai, kad tamsesnę odą turintiems asmenims reikia daugiau saulės spindulių, kad būtų pagamintas tam tikras vitamino D kiekis nei tiems, kurių oda šviesesnė;
• Dažniau vitamino D trūksta mažiau kontakto su saulės spinduliais patiriantiems asmenims, pavyzdžiui, tiems, kurie dirba naktinėse pamainose arba tiems, kurie daugiau būna uždarose patalpose;
• Vyresnių asmenų organizmo galimybės gaminti vitaminą D lėtėja, be to, senyvi asmenys dažniausiai daugiau laiko praleidžia viduje, todėl garbingo amžiaus asmenims vitamino D trūksta dažniau;
• Vitamino D dažniau trūksta asmenims, gyvenantiems mažiau saulėtose vietovėse, stokojantiems tam tikro maisto, didžiumą paros laiko būnantiems su visiškai odą pridengiančiais drabužiais ir t.t.;
• Malabsorbcijos sindromais sergantiems asmenims gali būti sunkiau iš žarnyno pasisavinti riebaluose tirpų vitaminą;
• Nutukusiems, kepenų bei inkstų sutrikimų turintiems, žindančioms ir nėščioms moterims vitamino D taip pat trūksta dažniau;
• Vitamino D gali pritrūkti kūdikiams ir sparčiai augantiems vaikams, tad papildomas jo vartojimas dažniausiais atvejais yra ypatingai svarbus.

Kaip gali būti gydomas vitamino D trūkumas organizme?

Yra dvi pagrindinės vitamino D formos: D2 (ergokalciferolis) ir D3 (cholekalciferolis). Žinotina, kad turi įvykti bent du metabolinio proceso etapai, kad vitaminas D3 taptų aktyvus ir sėkmingai pasisavinamas:

• Pirmasis metabolinio proceso etapas vyksta kepenyse;
• Antrasis metabolinio proceso etapas vyksta inkstuose; čia kalcitriolis, susijungęs su tam tikrais baltymais kraujyje, pernešamas į reikiamas organizmo vietas, pavyzdžiui, kaulinį audinį, žarnyną ir kt.

Gana nauja Lietuvoje vitamino D forma gali daug greičiau suteikti norimą klinikinį poveikį, nes „aplenkia“ metabolizmą kepenyse, tinkama net ir riebalų įsisavinimo žarnyne turintiems ar nutukusiems pacientams. Ši nauja vitamino D forma Lietuvoje vis dažniau skiriama gydytojų ir padeda gydyti vitamino D stoką ir jos sukeltas ligas, ypač tiems žmonėms, kuriems nustatyta inkstų ar kepenų ligų, būdingas didesnis kūno masės indeksas ar malabsorbcijos sindromas, priskiriama didesnė osteoporozės rizika, pavyzdžiui, vartojant kortikosteroidus. Jei manote, kad šis vaistas galėtų tikti ir Jums, pasikalbėkite su savo gydytoju.