Jau šeštus metus Švedijoje gyvenanti Evelina kasdien vyksta į ligoninę, kur dirba ergoterapeute: po operacijų padeda žmonėms grįžti į gyvenimą, kokį jie gyveno prieš patirtas traumas.
Evelina neslepia, kad pacientų pasitaiko įvairių – nuo padauginusių alkoholio iki tiesiog namuose lūžius patiriančių senolių. Tačiau po kasdienių klientų treniravimų, apžiūrų ir įvairiausių testų Evelina grįžta į savo namų garaže išpildytą svajonę – šunų kirpyklą.
„Galvoti apie tai, kad noriu kirpti šunis pradėjau jau prieš dešimt metų, kai dovanų gavau Žužu – pirmą Jorkšyro terjerą mūsų šeimoje“, – prisimena Evelina, dabar auginanti keturis šunis. Tačiau, kaip pasakoja pašnekovė, šią svajonę teko atidėlioti dėl lėšų bei laiko trūkumo.
„Galiausiai, prieš beveik dvejus metus kalbėdamasi su vyru užsiminiau, kad vis dar tikiuosi, jog būsiu groomer‘e (groomeriais vadinami gyvūnų kirpimo ir priežiūros specialistai, - aut. past.) ir Paulius man sako „Tai davai, imam ir darom“, tai ir puoliau iškart į kursų paieškas“, – juokdamasi pasakoja moteris.
Vertingiausios pamokos žinių bagaže – iš Lietuvos
Pirmieji mokymai, kuriuose Evelina dalyvavo, buvo Vilniuje. Po mėnesį trukusių kursų ji suprato, kad jai tai tikrai patinka ir dar prieš grįždama į Švediją savo vietinės bendruomenės facebook grupėje pranešė, kad laukia savo augintinius norinčių apkirpti klientų.
„Iš pradžių kirpau už pusę kainos, nes tik praktikavausi, tačiau jau po poros mėnesių supratau, kad galiu imti daugiau. Klientų pas mane daugėja, o nuo ateinančių metų susimažinau etatą savo pagrindiniame darbe tam, kad daugiau laiko galėčiau skirti darbui su šuniukais“, – pasakoja Evelina ir džiaugiasi, kad atsiranda vis įvairesnių klientų, kuriuos gali ne tik apkirpti, bet ir padėti išspręsti kailio problemas.
Lietuvė gilina savo žinias įvairiuose kursuose tiek Švedijoje, tiek Lietuvoje ir teigia, kad geriausi mokymai vyksta Lietuvoje, todėl dažnai tenka čia sugrįžti. „Į Lietuvoje vykstančius kursus atvyksta specialistai iš viso pasaulio, kurie pasidalina savo technikomis ir žiniomis, todėl tie kursai man atrodo prasmingesni, vertingesni.“
Įmonę įkūrė per porą dienų
Evelina tvirtina, kad minčių nuomotis patalpas kirpyklai nebuvo. „Norėjau patikrinti, kaip man seksis, ar atsiras klientų. Mūsų apylinkėse yra dar dvi šuniukų kirpėjos, todėl norėjosi pasibandyti namuose“, – prisimena moteris.
Pradėti savo veiklą šunų kirpėjai sunku nebuvo. „Popierinius įkūrimo darbus patikėjau lietuvei buhalterei, kuri viską sutvarkė – užregistravo mane įmonių registre ir mokesčių sistemoje. Jau po dviejų dienų buvau legaliai įregistruota,“ – prisimena moteris.
Kad garažas taptų jaukus ir tinkamas priimti gyvūnus, padirbėti teko ne tik Evelinai, bet ir jos vyrui: „Pradžia tikrai nebuvo fancy, bet žmonėms tai ir nerūpėjo, klientui svarbiausia tai, kaip apkerpamas jų augintinis. Kadangi viskas sekėsi puikiai, įsigyjau daugiau įrangos, garažas tapo jaukesnis“.
Evelina sako, kad didžiausi pirkiniai kirpyklai buvo pirkti Lietuvoje, o smulkesnės įrangos ieškojo Švedijoje, siuntėsi iš Amerikos. Vien atsidaryti kirpyklą, kai tik praktikavosi, kirpėjai reikėjo apie 3000 eurų. „Tiek kainavo pati paprasčiausia įranga: žirklės, mašinėlė, stalas. Vonią tada pirkau paprastą. Vyras tai voniai sukalė kojas, kad ji būtų aukštesnė, patogesnė maudyti šunis“, – savo verslo pradžią prisimena Evelina.
Moteris dabar džiaugiasi, kad savo augintinius jai patiki ne vien švedai ir lietuviai, bet ir imigrantai iš Kanados, Irako, Izraelio, bei kitų šalių.
Autorius: Vida Trinkaitė
