Apie dažniausiai pasitaikančius skydliaukės sutrikimus, jų simptomus ir prevencijos būdus pasakoja vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Deimantas Auškalnis ir „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė.
D. Auškalnis paaiškina, kad skydliaukė yra maža, kaklo priekyje esanti endokrininė liauka, savo išvaizda primenanti drugelį.
„Tai – be galo didelę svarbą turintis organas, kadangi nuo jo didžiąja dalimi priklauso žmogaus vaisingumas, mąstymas, kūno masė, energija ir net kai kurios išvaizdos detalės.
Skydliaukė atlieka nemenką vaidmenį kepenų, inkstų, širdies, smegenų funkcijose, turi įtakos ir kitų organų bei jų sistemų veiklai, mat jos gaminami hormonai veikia visą kūną“, – sako vaistininkas.
Skydliaukės sutrikimo simptomai
Vaistininkas atskleidžia, kad dažniausiai pasireiškiantys skydliaukės sutrikimai yra priešingi vienas kitam – pernelyg aktyvi (hipertiroidizmas) arba neaktyvi skydliaukės veikla (hipotiroidizmas) ir hormonų pusiausvyra, taip pat padidėjusi skydliaukė, vadinama gūžiu arba struma:
„Pastarąją būklę sukelia tam tikri paveldimumo faktoriai, stresas, aplinkos užterštumas ar jodo disbalansas organizme. Per daug aktyvią skydliaukę sukelia kitos ligos, pavyzdžiui, Greivso liga, hipofizės liaukos sutrikimai, skydliaukės mazgai, diabetas, taip pat didelį vaidmenį atlieka ir genetika.
Per mažai aktyvią skydliaukę gali lemti amžėjimas, gimdymai, kai kurie gydymai, pavyzdžiui, spindulinė terapija, bei jodo trūkumas. Hipotiroidizmas taip pat gali būti ir įgimtas.“
Specialisto teigimu, priklausomai nuo to, kokia yra bendra skydliaukės ir organizmo būklė, taip pat kiek ji yra pažengusi, gali varijuoti skirtingi simptomai. Tai, kad reikėtų apsilankyti šeimos gydytojo kabinete indikuoja šie simptomai:
- Neaiškios priežasties svorio pokyčiai,
- Nuovargis,
- Troškulys,
- Pasikeitęs širdies ritmas,
- Odos būklės pokyčiai,
- Virškinamojo trakto sutrikimai,
- Padidėjęs nerimastingumas, jaudulys, irzlumas
- Miego sutrikimai,
- Temperatūrų svyravimo netoleravimas, pavyzdžiui, jaučiamas didelis prakaitavimas ir karštis net nesant itin šiltoms oro sąlygoms.
Skydliaukės sutrikimus galima supainioti su kitomis ligomis
D. Auškalnio teigimu, daugelis minėtų simptomų iš tiesų gali asocijuotis su skirtingomis būklėmis ar sveikatos sutrikimais.
„Pavyzdžiui, nerimas, miego sutrikimai, nuovargis, svorio pokyčiai gali būti priskiriami ir depresijai ar kitiems nuotaikos sutrikimams, o kūno temperatūrų svyravimai, jaudulys, miego sutrikimai, pasikeitęs širdies ritmas gali būti siejami ir su menopauze, taip pat ir virškinimo sutrikimai gali būti lemiami visai kitokių priežasčių.
Todėl pajutus vieną ar keletą simptomų, nereikėtų pulti sau diagnozuoti skydliaukės sutrikimų. Pastaruosius gali įvardinti tik gydytojas endokrinologas, atlikęs specialius kraujo, hormonų bei fizinės apžiūros tyrimus“, – sako vaistininkas.
Gali padidėti svoris
G. Krupytė teigia, kad skydliaukė gamina hormonus, kurie reguliuoja medžiagų apykaitos procesus žmogaus organizme:
„Pavyzdžiui, dėl sumažėjusios skydliaukės hormonų gamybos gali atsirasi hipotireozė, kuri gali nulemti svorio padidėjimą. Tuo tarpu, jeigu skydliaukės hormonų gamyba padidėja, ilgainiui svoris gali sumažėti.
Lėtinis stresas gali paveikti imuninę sistemą, kas gali prisidėti prie autoimuninių skydliaukės ligų. Taip pat nesubalansuota mityba, ypač esant jodo trūkumui, gali turėti neigiamą poveikį skydliaukės funkcijai. Tuo tarpu miego trūkumas gali neigiamai paveikti hormonų pusiausvyrą, įskaitant skydliaukės hormonus.“
Itin svarbu – subalansuota mityba
Vaistininkės teigimu, esant skydliaukės sutrikimams, patariama subalansuoti mitybą – įtraukti pakankamai jodo, seleno ir cinko. Taip pat palaikykite reguliarų fizinį aktyvumą ir miego režimą.
„Norint užkirsti kelią skydliaukės sutrikimams bei sumažinti jų riziką, patariama subalansuoti mitybą ir į ją įtraukti daugiau jodo, pavyzdžiui, juoduotos druskos, jūros gėrybių.
Norint sumažinti skydliaukės sutrikimų riziką, labai svarbu palaikyti reguliarų fizinį aktyvumą ir miego režimą, išmokti valdyti stresą, bei, žinoma, tinkamai vartoti gydytojo paskirtus vaistus bei atlikti reguliarius sveikatos tyrimus.
Pirmiausia patariama kreiptis į endokrinologą, kuris individualiai įvertinęs paciento būklę, galėtų paskirsti tinkamą gydymo planą. Ir, žinoma, svarbiausia, neišsigąskite. Su sveikatos priežiūros specialistų pagalba galėsite geriau pažinti savo ligą ir taip ją įveikti“, – pasakoja ekspertė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
