Į „Kviečiame daktarą!“ laidą kreipėsi panevėžietė Vanda, kuri pasidalijo žinute su žiūrovais.
„Man diagnozuota hipertirozė. Priaugau 14 kg svorio. Sunkiai laikosi stuburas. Problema su koja atsirado, tai skauda petį, negaliu, tai per kelią sustingus. Svoris susikaupė pilvo srityje ir krūtinėje. Siurbti riebalus? Sverdavau 62 kg, ūgis 162 cm. Kokia išeitis?“, – žinute pasidalijo Vanda.
Sutrikusi hormonų veikla
Anot profesoriaus A. Unikausko, skydliaukės susirgimų pasitaiko vis daugiau. Tai išduoda sutrikusią hormonų veiklą.
„Vos ne 90 proc. hipotirozės atvejų yra taip vadinamas hašimoto tiroiditas, kai sulėtėja skydliaukė. Bet tai yra autoimuninis susirgimas.
Tačiau reikia pripažinti, kad pastaruoju metu vis dažnėja atvejų, kai žmonėms, ypač moterims, vystosi hipotirozė be tos ligos. Toks įspūdis, kad skydliaukė prasčiau dirba.
Žinote, kame pats įdomumas yra? Skydliaukė gamina hormonus T4 ir T3. Pagrindinė dalis, apie 80 proc., yra vadinamas T4 arba tiroksinu.
Skaičius 4 ir 3 prie „T“ raidės pasako, kiek yra jodo atomų. T4 – 4 jodo atomai, T3 – 3 jodo atomai. T4 dar vadinamas tiroksinu, T3 – trijodtironinu.
Tai štai skydliaukei liūto dalį hormonų pagamina T4, nors jis yra neaktyvus hormonas ir nieko nedaro. O štai T3 yra aktyvus hormonas.
O kaip manote, kokiame mūsų organe vienas T3 jodo atomas atkabinamas ir jis tampa aktyvus? Kepenyse“, – paaiškino profesorius.
Kepenų veiklos sutrikimas
A. Unikauskas teigė, kad skydliaukės veiklos išsireguliavimas susijęs su kepenų veikla. Dėl to patarė, pirmiausia, išsitirti šį organą.
„Dabar įsivaizduokite situaciją, kad vis dažniau moterų tarpe tos hipotirozės daugėja, kai skydliaukė lėta. Problema tame, kad šiais laikais vis daugėja nealkoholinis kepenų suriebėjimo atvejų, o jos suriebėja dėl per gausaus angliavandenių vartojimo. Kepenys tampa riebios ir jų funkcija sutrinka.
Tam tarpe skydliaukės hormonų aktyvavimas. Ir kai kepenų veikla prasta, skydliaukės hormono ima trūkti ir jums nustato hipotirozę su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
Todėl kaip minimum reikia šeimos gydytojo paprašyti siuntimo kepenų ultragarsinam tyrimui atlikti. Ten pasakys, kad kepenys suriebėjo. Tada žinosite ką daryti – mažinti angliavandenių“, – laidoje kalbėjo A. Unikauskas.
Svarbu pasitikrinti hormonų veiklą
Tuo tarpu „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė prakalbo apie skydliaukę lydintį viršsvorį.
Pasak jos, net ir labiausiai stengiantis numesti svorio gali nepavykti, nes iš pradžių reikia išsitirti hormonus.
„Dažniausiai manoma, kad padidėjusio svorio ir viršsvorio priežastis – didelis kalorijų kiekis maiste, mažas judėjimas, sėslus gyvenimo būdas.
Tačiau pamirštama, kad yra toks dalykas, kaip genetika, socialiniai-kultūriniai faktoriai, kurie labai stipriai įtakoja mūsų įpročius, vartojami vaistai ir vis dėlto tam tikros ligos, kurios, kad ir kaip besistengtume, neleidžia mums numesti svorio.
Dažniausios iš ligų yra minimos skydliaukės ligos. Jeigu didėja jūsų svoris, nors, atrodo, valgote normaliai, sportuojate, išsitirkite skydliaukės hormonus: TTH, FT4, FT3. Ir žinoma, reiktų išsitirti antikūnius Anti-TPO, Anti-TG“, – laidoje kalbėjo ji.
Laida „Kviečiame daktarą!“ – šeštadieniais, 11.30 val. per TV3!
