Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytojos gastroenterologėms dr. Arida Buivydienė ir Gabrielė Milaknytė papasakojo, kaip apsisaugoti nuo šios ligos, kokius tyrimus reikėtų atlikti profilaktiškai bei kokiu atveju reikalinga kepenų transplantacija.
Kepenų suriebėjimo simptomai ir priežastys
Kepenys yra didžiausia laboratorija, o joms nustojus veikti – mes išgyventi galėtume tik keletą dienų ir nėra sukurta dirbtinių kepenų, kurios galėtų palaikyti mūsų gyvybę ilgiau.
Yra sukurtas dirbtinis inkstas ir net su dirbtine širdimi mes galėtume kurį laiką gyventi, tačiau su kepenimis to nėra todėl jas reikia saugoti.
Kepenų suriebėjimo simptomai:
- Pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai;
- Pilvo patinimas;
- Svorio kritimas;
- Nuovargis;
- Kraujavimas iš virškinamojo trakto;
- Geltonumas.
Dėl kokių priežasčių riebėja kepenys?
- Netinkama mityba;
- Piktnaudžiavimas alkoholiu;
- Aktyvumo stoka;
- Gretutinės ligos;
- Nutukimas, antsvoris.
Dr. G. Milaknytė teigia, jog dažnai žmonės per vėlai sužino, jog serga, nes jokių simptomų nejaučia ir vengia tikrintis sveikatą. Jei žinome, kad giminėje yra kepenų suriebėjimo atvejų, vadinasi, kad ir mums yra padidinta rizika.
Tas pats galioja ir kitiems sveikatos sutrikimams: padidėjusiam cholesteroliui, infarktams, insultams, tačiau nors galime turėti genetinį polinkį į tam tikras ligas, tai galime koreguoti keisdami gyvenimo būdą:
- Gyventi judriau;
- Gerti pakankamai vandens;
- Maitintis Viduržemio jūros dieta;
- Valgyti mažiau perdirbto maisto.
„Automobiliui techninę apžiūrą darome reguliariai, tačiau savo sveikatą pasitikrinti mes pamirštame. Tam, kad sužinotume ar turime problemų su kepenimis, galime atlikti paprastą kraujo tyrimą, kuris nurodo, ar nėra padidėjęs kepenų fermentų skaičius, taip pat gali būti atliekamas ultragarsinis tyrimas. Juos galime atlikti kreipdamiesi į savo šeimos gydytoją.
Jei kepenų fermentai išlieka padidinti daugiau nei 3–6 mėnesius, tuomet šeimos gydytojai turėtų atlikti prevenciją ir koreguoti gyvenseną. Jei kepenų fermentai yra ženkliai padidėję, reikia siuntimo pas endokrinologą, vidaus organų echoskopijai“, – teigia gydytoja G. Milaknytė.
Kuriuo atveju reikalinga kepenų transplantacija?
Didelei visuomenės daliai yra suriebėjusios kepenys – apie 30 proc. visuomenės turi tokią diagnozę, tačiau tai ne visada reiškia, kad liga progresuos, bet daliai žmonių vystosi steotozinis riebalinis kepenų uždegimas, o jam vystantis daugėja randinio audinio.
Šis procesas yra labai ilgas, jis vystosi dešimtmečiais, jei žmogus nieko nekeičia. Tada kyla rizika, kad tų randų bus tiek daug, jog atsiras kepenų cirozė, kai mažės dirbančio kepenų audinio ir daugės randinio, neveiklaus audinio kiekis, o kuo daugiau neveiklaus audinio – tuo didesnė rizika susirgti kepenų vėžiu.
Tokiais atvejais, kai žmogui nebegali padėti joks gydymas, lieka vienintelė išeitis – kepenų transplantacija. Kokiais atvejais žmogus patenka į kepenų transplantacijos sąrašą? Jei yra galutinė kepenų cirozės stadija, kai žmogui pasireiškia gelta, kraujavimas, visiškas kepenų nepakankamumas.
Pasak dr. G. Milkaknytės, rizikos grupėje dėl kepenų suriebėjimo yra vyresni vyrai, virš 50 metų, moterys, kurioms yra prasidėjusi menopauzė, cukriniu diabetu sergantys žmonės, turintis antsvorio, tačiau ir jauni žmonės, turintys net ir nedidelį antsvorį gali turėti suriebėjusias kepenis.
Specialistė taip pat tikina, jog mes neatsisakome žalingų įpročių, tačiau dažnai atsisakome vaistų, nes manome, jog jie žalingi. Pagal gydytojo rekomendacijas vartojami vaistai didelės žalos kepenims neturi ir dažnai yra būtini.
„Negalima užsiimti savigyda. Dažnai žmonės ieško internete patarimų, kaip gydytis ir įvairiais vaistais ar papildais ir gydo nesamas ligas, tačiau negydo esamų. Jei pacientai būna siunčiami su kepenų pažeidimu ir įtariame, kad pažeidimas kilo dėl vaistų, tai dažnai būna dėl to, kad pacientai gėrė įvairius papildus, kurie nedera tarpusavyje.
Internetas yra blogiausias patarėjas, mes visada ieškome stebuklingos piliulės, kad išliktume jaunais bei energingais, tačiau tokios nėra“, – įspėja dr. A. Buivydienė.
Nors stebuklingos piliulės nėra, tačiau mes patys galime padėti savo organizmui. Kaip žmogus turi gyventi, kad išvengtų kepenų ligų?
„Valgyti tik tada, kai yra alkani, užkandžiavimas yra blogas įprotis. Jei jaučiame stresą, einame ne prie šaldytuvo, o pasivaikščioti – apeiti keletą ratų aplink namus: ir galva pasidarys šviesesnė ir ne taip norėsime valgyti.
Turime vengti pusfabrikačių, valgyti daugiau daržovių, vaisius taip pat valgyti ne kilogramais, mėsa bei žuvis ne kasdieniame racione. Streso nemalšinti alkoholiu, nes buitinis alkoholio vartojimas yra labai pavojingas“, – dėsto dr. A. Buivydienė.
