„Biofirst“ klinikos gydytoja gastroenterologė Dalia Kasperavičiūtė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad kai kuriais nealkoholinės kepenų suriebėjimo ligos atvejais liga komplikuojasi kepenų ciroze, tad kai kuriais atvejais viena iš išeičių – kepenų transplantacija.
Metų metus serga, bet simptomų nejaučia
D. Kasperavičiūtė pasakoja, kad kepenų suriebėjimo ligai būdingas kepenų pažeidimas, kuris atsiranda dėl hepatocitų – kepenų ląstelių – citoplazmoje besikaupiančių riebalinių ląstelių.
„Nėra nustatyta aiškių priežasčių, kodėl riebalų ląstelės kaupiasi kepenyse. Tačiau žinoma, kad kepenų suriebėjimo riziką didina nutukimas (ypač pilvinis, kuomet didžiausia riebalų sankaupa yra pilvo srityje), antro tipo cukrinis diabetas, dislipidemija (ypač padidėjusi trigliceridų koncentracija), metabolinis sindromas“, – teigė gydytoja gastroenterologė.
Nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga yra itin klastinga – žmogus gali metų metus sirgti, tačiau apie tai nė nežinoti, nes kepenų neskauda, nepasireiškia ir jokie kiti simptomai.
„Jie paprastai atsiranda tik ligai progresuojant. Taip dažniausiai atsitinka dėl to, kad kepenys neturi skausmo receptorių. Tempimo jausmas, diskomfortas dešinėje pašonėje atsiranda tik tada, kai dėl kepenų padidėjimo tempiama kepenis gaubianti kapsulė“, – paaiškino D. Kasperavičiūtė.
Simptomai pasireiškia ligai progresuojant
Diagnozavus ligą arba jai progresuojant, gali pasireikšti ir daugiau simptomų: „Pacientams, kuriems nustatytas nealkoholinis kepenų suriebėjimas, atsiranda nespecifiniai simptomai, tokie kaip nepaaiškinamas nuovargis, maudimas po dešiniuoju šonkaulių lanku, odos niežėjimas, pilvo pūtimas, odos ir gleivinių pageltimas, patamsėjęs šlapimas.“
Sergantiesiems nealkoholine kepenų suriebėjimo liga, svarbiausia koreguoti gyvenimo būdą. Gydytoja gastroenterologė pasakoja, kad pacientams rekomenduojama racionaliai maitintis, fiziškai aktyviai gyventi, mesti svorį, jei jis yra pernelyg didelis.
„Taip pat būtina reguliuoti cholesterolio, gliukozės kiekį kraujyje“, – priduria ji.
Viena iš priežasčių, kodėl būtina tikrintis, net jei nejaučiate jokių simptomų – galimos šios ligos komplikacijos, kurios gali negrįžtamai pažeisti kepenis.
„Kepenyse besikaupiančios riebalinės ląstelės ilgainiui gali sukelti uždegiminius procesus – steatohepatitą. Jo negydant, išliekant lėtiniam uždegiminiam procesui, jis gali progresuoti į kepenų cirozę. Tokiais atvejais, vienas iš gydymo metodų – kepenų transplantacija“, – pasakojo gydytoja gastroenterologė.
Laiku diagnozavus steatohepatitą, pacientams rekomenduojama gyvenimo būdo bei mitybos korekcija, skiriami hepatoprotektoriai – preparatai, kurie apsaugo kepenų ląsteles nuo žalingo poveikio ir skatina jų regeneraciją, teigia D. Kasperavičiūtė.
Patarė, kokių prevencinių priemonių imtis
Vis tik, sakoma, kad geriausias ligos gydymas – jos prevencija. Gydytoja ragina atsisakyti alkoholinių gėrimų, taip pat priduria, kad svarbu kontroliuoti kūno svorį. Vis tik, svorį mesti būtina saikingai.
„Rekomenduojama atsisakyti alkoholio, net ir tiems asmenims, kurie juo nepiktnaudžiauja. Sumažinti bendrą suvartojamų kalorijų kiekį, padidinti fizinį aktyvumą ir tokiu būdu mažinti kūno svorį. Tačiau lieknėti reikėtų labai atsargiai. Pernelyg greitai krentantis svoris gali sukelti priešingą efektą“, – įspėja pašnekovė.
Svarbi ir tinkama, subalansuota mityba. Gydytoja turi keletą patarimų, ką keisti ar kuo papildyti savo racioną, kad jaustumėtės gerai ir sumažintumėte ligos išsivystymo riziką.
„Laikantis dietos reikėtų sumažinti sočiųjų riebalų rūgščių – gyvūninės kilmės riebalų, jas reikia pakeisti augalinės kilmės riebalais, kurių yra aliejuose, sėklose, riešutuose, avokaduose. Racione reikėtų padidinti pilno grūdo produktų, skaidulinių maisto medžiagų“, – pataria „Biofirst“ klinikos gydytoja gastroenterologė D. Kasperavičiūtė.
