Norėdamas plačiau informuoti apie keratokonusą, naujienų portalas tv3.lt kalbėjosi su akių ligų gydytoja, kad sužinotų viską apie šią klastingą akių ligą.
Keratokonusas – tai progresuojanti liga, kai priekinėje akies dalyje esanti ragena pradeda palaipsniui plonėti ir gaubtis. Kitaip tariant, ji įgauna netaisyklingą kūgio formą ir dėl to blogėja regėjimas.
Akių klinikos „Lirema“ akių ligų gydytoja mikrochirurgė Vaiva Stankevičiūtė sako, kad keratokonuso Lietuvoje daugėja – jei anksčiau buvo galima sakyti, kad tai reta liga, dabar keratokonusu sergančių pacientų priimama kasdien bent po kelis.
„Anksčiau ši liga buvo priskiriama retų ligų grupei, tačiau dabar liga pasireiškia vienam iš maždaug 400–700 žmonių. Tai nėra pati rečiausia liga. Lietuvos konkrečios statistikos neturime, tačiau kadangi į mūsų kliniką su šia liga tikslingai atvyksta pacientai su įtariamu ar jau diagnozuotu keratokonusu, jų matome labai daug – bent kelis per dieną.
Kuo toliau, tuo daugiau pacientų matome ir nežinia, ar dėl to, kad atvejų daugėja, ar todėl, kad jauni žmonės labiau rūpinasi savo sveikata ir pablogėjus regėjimui iškart skuba kreiptis į medikus“, – svarsto akių gydytoja.
Tiksli priežastis nežinoma
Anot specialistės, keratokonusas – jaunų žmonių liga. Dažniausiai su jau išsigaubusia ir suplonėjusia ragena kreipiasi 18–40 metų darbingo amžiaus žmonės, kuriems keratokonusas pasireiškia agresyviausiai: „Kuo jaunesnis žmogus, tuo labiau tikėtina, kad ligos eiga bus agresyvesnė – progresavimas vyks greičiau. Ūmiausia liga dažniausiai būna jauname amžiuje – su amžiumi progresavimas lėtėja.“
Vis dėlto liga yra klastinga, nes dėl savo simptomų ji dažnai painiojama su astigmatizmu ar trumparegyste. Dažnai dėl šių priežasčių liga tiesiog praleidžiama, o sunerimstama tik jai progresuojant. Specialistė pastebi, kad ligai labai pažengus žmogus netgi pats gali pastebėti ligos požymius.
„Labai sunku keratokonusą atpažinti iš simptomų, nes jie gali būti būdingi daug kam. Dažniausiai pasireiškia suprastėjęs regos aštrumas, neryškus, išsiliejęs matymas, gali būti dvigubas vaizdas ir matomi atspindžiai prietemoje. Taip pasireiškia ir trumparegystė bei astigmatizmas, todėl šie regos sutrikimai dažnai yra painiojami.
Taip pat pacientas su keratokonusu dažnai žiūrėdamas suka galvą – ieško tinkamesnės pozicijos žiūrėti ir dėl to net ir žiūrėdamas tiesiai žmogus dažnai galvą laiko netaisyklingoje pozicijoje“, – pastebi akių gydytoja.
Mokslininkai iki šiol nežino, dėl ko gali pradėti plonėti ragena. Spėjami tik keli faktoriai, dėl kurių gali atsirasti ragenos pakitimų:
„Tiksli priežastis, deja, iki šiol nėra žinoma. Manoma, kad daugiausia liga susijusi su genetika. 7 proc. žmonių ši liga atsikartoja šeimoje – jei jų mamai ar tėčiui diagnozuotas keratokonusas, yra šansas, kad ši liga persiduos ir kitiems šeimos nariams. Tačiau ligai įtakos turėti gali ir kiti faktoriai – nuolatinis akių trynimas, dažnos akių alergijos“, – sako pašnekovė.
Ligai įsisenėjus – tik transplantacija
Keratokonusui labai įsisenėjus, jos požymius galime matyti tiesiog pasižiūrėję į savo akis – ragenos išsigaubimas gali būti pastebimas ir be specialių prietaisų.
Akies ragenai suplonėjus, specialistai dažniausiai siūlo atlikti efektyvų gydymo metodą – ragenos sustiprinimo operaciją, po kurios liga yra pristabdoma.
„Lietuvos populiacijos centrinio ragenos storio vidurkis yra 545 mikrometrai, o esant keratokonusui – ragena gali išplonėti labai daug. Mes galime daryti ragenos sustiprinimo operaciją, kai ragenos storis yra pakankamas, dažniausiai tai daugiau nei 400 mikronų. Kitu atveju operaciją atlikti nebesaugu. Pasitaiko, kad atvyksta pacientų, kurių ragena būna suplonėjusi daug labiau – tada dažniausiai siunčiame ragenos transplantacijai.
Kai keratokonusas yra pristabdytas ir regėjimas nebeblogėja, yra būdų, kaip regėjimą pagerinti – specialūs kontaktiniai lęšiai žmonėms su keratokonusu bei dar viena operacija – žiedų implantavimas į rageną.“
Keratokonusas abiejose akyse paprastai progresuoja nevienodai. Praktika rodo, kad iš pradžių labiau pažeidžiama kuri nors viena akis, bet po kurio laiko stipresniojoje akyje taip pat ima vystytis ragenos pakitimai. Kartais pakitimai aptinkami tik vienoje akyje.
Gydytoja pabrėžia, kad laiku gydant keratokonusą galime išsaugoti gerą regėjimą, tačiau jį užleidus, lieka tik ragenos transplantacija, kuriai pasiryžę ne visi.
„Užleidus ligą regėjimas labai suprastėja dėl netaisyklingos ragenos formos, ragenos surandėjimo ir atsiradusių drumsčių. Tada jau nepadeda ir mūsų regėjimo gerinimo būdai. Kraštutinė pasekmė – kai ragena išplonėja tiek, kad yra reikalinga ragenos transplantacija“, – teigia ji.
„Gydymas priklauso nuo stadijos, nuo ragenos storio, paciento amžiaus. Turime labai efektyvų gydymo būdą – ragenos sustiprinimo operaciją (angl. corneal cross-linking). Tai tokia procedūra, po kurios ragena sustiprėja, o liga nustoja progresuoti. Dėl jos ragena net šiek tiek suplokštėja ir regėjimas gali pagerėti. Kitas gydymo variantas, kai ragenos storis yra pakankamas – ragenos sustiprinimo operacija kartu su daline regėjimo korekcija. Taip ligą sustabdome ir iš dalies pageriname regėjimą.“
Svarbu nuolat tikrintis
Nors aiškių priežasčių, kodėl išsivysto keratokonusas, nėra, pašnekovė teigia, kad yra būdų, kaip iš anksto nustatyti ligos pradžią.
„Tiksliausiai atpažinti ligą galima tik padarius ragenos topografiją – ragenos žemėlapį – ir pagal jį sprendžiame, koks yra išsigaubimas, ragenos storis“, – sako ji.
Taip pat ligos progresavimui galime užkirsti kelią laiku tikrindamiesi ir mažiau trindami akis. Dėl nuolatinio trynimo sutrikdoma ragenos biomechanika ir atsiranda sąlygos ligai progresuoti. Tik tiksliais tyrimais galima teisingai nustatyti keratokonusą.
„Kai nustatomas keratokonusas, svarbiausia netrinti akių“, – apibendrina gydytoja.
Per pastarąjį dešimtmetį matomas keratokonuso atvejų padažnėjimas. Moksliškai įrodyta, kad dažniau šia liga serga jauni vyrai.
