Dažniausiai girdimas tokio elgesio paaiškinimas tai, jog šuo turi kirmėlių. „Vis dėlto kur kas dažniau, nei užsikrėtimas kirmėlėmis, šį simptomą sukelia visai kita sveikatos problema – užsikimšusios paraanalinės liaukos“ – apie galimas to priežastis aiškina veterinarijos klinikos Dr. Leo gydytoja Urtė Barbora Liutkevičiūtė.
Kas yra paraanalinės liaukos, kur jos yra ir kam jos skirtos?
Paraanalines liaukutes turi tiek katės, tiek šunys. Tai nedideli „maišeliai“, kurių latakai atsiveria abipus išeinamosios angos. Paraanalinės liaukose kaupiasi skystas, skaidrus, gelsvas sekretas, įprastai pasišalinantis kartu su išmatomis, kai tuštinimosi metu liaukutės suspaudžiamos kietų išmatų. Kartais liaukutės gali išleisti sekretą ir gyvūnui siekiant pažymėti teritoriją ar susijaudinus, išsigandus. Dažnai pajuntamas nemalonus kvapas, sklindantis iš pauodegio išsigandusiems šunims ir katėms veterinarijos klinikoje po procedūrų.
Išskiriamas sekreto kiekis dažniausiai labai nedidelis, priklausomai nuo gyvūno dydžio, gali būti nuo vieno nepastebimo lašelio iki 1-2ml, kadangi normaliai funkcionuojančios liaukutės yra visai nedidelės ir jose telpa labai mažas kiekis skysčio. Paraanalinių liaukų sekretas turi itin nemalonų kvapą, jis skirtas ir pažinimo funkcijai, tai individualus kiekvieno gyvūno kvapas, dėl to susitikę nepažįstami šunys uosto vienas kito pauodegius – taip lyg susipažįsta, uosdami vienas kito individualų liaukučių kvapą. Jei liaukos funkcionuoja kaip priklauso, greičiausiai jų nepastebėsite ir neapčiuopsite, ypač nedideliems gyvūnams.
Kada ir kodėl paraanalinės liaukos sukelia diskomfortą ir skausmą?
Visos problemos su liaukutėmis prasideda tuomet, kai jose esantis sekretas nepasišalina reguliariai, pradeda tirštėti, kartais gali net sukietėti iki tamsios pastos konsistencijos, pradeda spausti išsipūtusį liaukos maišelį ir nebegali savaime praeiti per liaukos latakėlius. Užpakalio sritis tampa skausminga, jautri, šuneliai jausdami diskomfortą pradeda čiuožti ant užpakalio, be perstojo laižo pauodegį, kartais išmatose gali pasirodyti šviežio kraujo, o tuštinimasis tampa skausmingas, šuo pilnai išsituština tik per kelis kartus.
Normalią liaukučių veiklą ir sekreto tirštėjimą dažniausiai iššaukia dažni viduriavimai arba pastovus tuštinimasis minkštomis, nesuformuotomis išmatomis. Tai dažniausiai nutinka, jei gyvūnas šeriamas netinkamu pašaru, nuo kurio atsiranda virškinimo problemų, taip pat jei yra užsikrėtęs pirmuonimis, kirmėlėmis ar šeriamas maistu nuo stalo, be to liaukos gali užsikimšti po keleto dienų ar savaitės trunkančio žarnyno uždegimo. Kai šuo tuštinasi minkštai – liaukos nėra išspaudžiamos tuštinimosi metu ir sekretas kaupiasi, kai jo prisipildo pilnas liaukos maišelis, o išspaudimui galimybės vis dar nesudaromos, iš sekreto organizmas ištraukia vandenį, jis pradeda tirštėti ir gali būti išspaustas tik rankiniu būdu. Per vėlai pastebėjus simptomus, jei liaukos maišelis jau ilgą laiką yra prisipildęs tiršto sekreto, liauka gali pratrūkti į išorę, tuomet visas tirštas sekretas pasišalina per įtrūkimą – susidariusią žaizdą šalia išeinamosios angos. Pratrūkimas dažnesnis ir tuo atveju, jei liaukos yra stipriai prisipildžiusios, o šuniui leidžiama ir toliau čiuožti ant užpakalio ir taip trinti jautrią vietą į šiurkščius paviršius. Prasivėrusios paraanalinės liaukos žaizdos – užterštos ir itin sunkiai gyjančios, o neretai gijimo procesą apsunkina ir nenuilstantis šuns liežuvis, kuomet esant didesniam diskomfortui ir skausmui, šuo be perstojo laižo pažeistą vietą.
Pratrūkusios liaukos gydymas gali trukti ir iki kelių savaičių, reikalingi ne tik sisteminiai vaistai, bet ir žaizdos priežiūra – praplovimai, įvairių tepalų aplikacijos, o kai kuriais itin sunkiais atvejais liaukas tenka net užsiūti ar pašalinti. Kai kuriems šunims, kurie negali atsispirti progai palaižyti žaizdą, dedamas ir gaubtelis.
Kaip viso to išvengti?
Norint išvengti panašių bėdų, DR Leo veterinarijos klinikos gydytojai rekomenduoja dažnai viduriuojančius, virškinimo problemų, maisto netoleravimo požymių turinčius šunis profilaktiškai bent kartą kas tris mėnesius atvesti pasitikrinti paraanalinių liaukų ir jų išsispausti. Tai nesudėtinga procedūra, nors kiek nemaloni, tačiau padės įsitikinti, kad jūsų augintinio nelaukia didesnės bėdos.
Procedūros metu kiekviena liauka suimama pirštais ir švelniai spaudžiant susidaręs nenormalus sekretas išspaudžiamas per lataką. Pastebėjus šunį čiuožimas ant užpakalio geriausia būtų nedelsti ir neužleisti problemos iki liaukos pratrūkimo. Visada yra lengviau atvykti pasitikrinti profilaktiškai, negu gydyti įsisenėjusias problemas.
Taip pat, kaip jau minėta – užsikrėtimas žarnyno parazitais ne visada yra tiesioginė čiuožimo ant užpakalio problema, tačiau tai gali sukelti viduriavimą, o šis priveda prie liaukučių kimšimosi, tad reguliari dehelmintizacija yra reikalinga visiems šunims ir katėms. DR Leo veterinarijos gydytojai rekomenduoja jaunus šuniukus ir kačiukus nukirminti 1 kartą per mėnesį iki 6 mėnesių amžiaus, o vyresnius ir suaugusius 4 kartus per metus (kas 3 mėnesius), na o jei augintinis susiduria su įvairiais rizikos veiksniais, kaip žalios mėsos mityba, medžioklė, kontaktas su lauke gyvenančiais gyvūnais ar dažnas lankymasis lauke, polinkis lauke viską rankioti, laižyti, ėsti, tuomet nukirminimus reikėtų atlikti nuolatos, kas 1-2mėn.
Jei perskaitę straipsnį turite klausimų, lauksime Jūsų „DR Leo“ veterinarijos klinikose Vilniuje Naujamiestyje ir Grigiškėse.
