„Lietuviai neigia klausos sutrikimus, kol tai nepadaro akivaizdžios žalos jų gyvenimams. Jie save ir aplinkinius įtikinėja, kad yra sveiki, nors akivaizdžiai taip nėra. Dažniausiai dėl klausos sutrikimų jie yra išstumiami iš darbo rinkos ir patys atsiriboja nuo visuomenės. Skamba siaubingai, tačiau tokia yra Lietuvos kasdienybė, tačiau ją būtų galima lengvai pakeisti. Daugumą sutrikimų lengva diagnozuoti ir gydyti“, – sako M. Jonaitis.
Jis paaiškina, kad yra du pagrindiniai etapai, kai blogiau girdinčiam žmogui mažėja pajamos. Pirmajame, klausos sutrikimas dar nėra akivaizdus ir gydymas greičiausiai nepaskirtas. Jo metu, žmogui darosi sunkiau sekti pokalbį ir jį suprasti. Iš šalies jis atrodo išsiblaškęs ir nepatikimas darbuotojas, todėl jam patikimos paprastesnės užduotys ir mažiau pelningi projektai.
Antrajame etape, žmogus yra atleidžiamas, nes negalėjo tinkamai atlikti savo darbo. Gydosi, tačiau į darbo rinką sugrįžti sunku – jis ieško žinias ir kompetencijas atitinkančių pareigų, tačiau dėl negalios ir, dažniausiai, amžiaus diskriminacijos retai kada sėkmingai.
Praranda tūkstančius dolerių
JAV atliktas tyrimas atskleidė, kad nežymiai blogiau girdintys žmonės per metus netenka nuo 1000 JAV dolerių pajamų. Sunkų sutrikimą turintys žmonės praranda 12 tūkst. JAV dolerių ir daugiau. M. Jonaitis pastebi, kad 90 proc. klausos sutrikimų gali pašalinti klausos aparatai.
„Kuo anksčiau žmogus diagnozuos sutrikimą, tuo mažiau bus pažeista jo klausa. Vyrauja mitas, kad klausos sutrikimai būdingi tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet tai nėra tiesa. Dėl įvairių priežasčių pradėti blogiau girdėti gali bet kokio amžiaus lietuviai“, – teigia pašnekovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad sumažėjusios pajamos yra tik viena iš daug kitų problemų. Negydomi klausos sutrikimai griauna šeimas, trukdo užmegzti emocinius ryšius ir padidina psichologinių problemų tikimybę.
