Dešimtmetį naudojęsis prietaisu vyras liko be technikos, kuri būtina ne tik jam, bet ir jo žmonai. Anot D. Šiaulytienės, mama serga epilepsija, o be šio aparato tėvas negali iškviesti greitosios pagalbos.
„Kaip suprantu, tokia sudėtinga situacija visoje Lietuvoje, nes toks pasikalbėjimo aparatas išduodamas žmogui vienas ir visam gyvenimui“, - tv3.lt portalui sakė moteris.
Trūksta pagalbos
Sugedus pirmajam, antrą aparatą pacientai turi susirasti patys. Bėda ta, anot pašnekovės, kad Lietuvoje nėra, kas remontuotų sugedusius, išskyrus, savanoriai meistriukai, o pardavėjas „Digital Servox“ į Lietuvą nesiunčia mažiau nei trijų aparatų.
„Palaikymo bazės valstybė neturi. Remontuoti irgi. Prašau visų, gal kas turi parduoti jau nebenaudojamą „Servox XXL“ aparatą, nes naujas kainuoja 1000 eurų, o pardavėjas „Digital Servox“ į Lietuvą nesiunčia mažiau nei trijų aparatų.
Gali būti be elementų, turim savo. Labai dėkinga, jei kreiptumėtės į mane, dukrą“, - socialiniame tinkle rašė moteris.
D. Šiaulytienė pasakoja gavusi telefono numerį medicinos technika prekiaujančios įmonės. Ten jai patarė kreipti į draugus, artimuosius, gyvenančius užsienyje. Taip moteris ir padarė – prašė draugės, gyvenančios Vokietijoje, atsiųsti bent naujus elementus aparatui. Kaip ji pati sako, būtų užsisakiusi ir patį kalbėjimo aparatą, bet gerų žmonių dėka jį gauti turėtų dar šią savaitę.
„Mums padovanojo geros širdies moteriškė iš Tauragės. Antradienį susisiekėme, patikinau, kad reikia, tai šiandien arba rytoj išsiųs iš autobusų stoties.
Ta pati moteris, kuri dabar mums padovanos, irgi vieną aparatą sudėvėjo, antro ieškojo per skelbimus ir pirko dėvėtą Klaipėdoje.
Kitas kolega sutiko pažiūrėti, kas senajam nutiko. Nesitikėjau, kad per tokį trumpą laiką mums pagelbės tiek daug žmonių“, - džiaugiasi moteris.
Aparatus gavo 2 gydymo įstaigos
Niekas taip nešildo, kaip žmonių gerumas. Tačiau ar tikrai pagalbos galime sulaukti tik iš nepažįstamų, o ne iš institucijų, kaip teigia pašnekovė?
„Tik iš komentatorių po mano įrašu sužinojau, kad du vienetai, pavyzdžiui, skiriami Kauno klinikoms ir visiems metams.
Manau, kad per metus netenka daug daugiau žmonių balso stygų. Aišku, kitiems statomas toks vamzdelis, kurį turi iš gerklės traukti, plauti, kartais supūliuoja. Mano tėvo atveju yra išpjauta per didelė skylė, nes vėžys buvo ketvirtos stadijos, todėl toks variantas netiko“, - sako moteris.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėja Lina Reinartienė patvirtino, kad tracheoezofaginius kalbamuosius protezus, jų priedus ir elektroninius balso aparatus centralizuotai perka VLK.
„Šiomis priemonėmis aprūpinamos III lygio stacionarines otorinolaringologijos chirurgijos paslaugas teikiančios įstaigos:
Nacionalinis vėžio institutas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Sveikatos apsaugos ministro įsakyme yra išvardytos indikacijos, kada pacientams gali būti skiriami kalbamieji protezai ir elektroniniai balso aparatai. Šios priemonės skiriamos sergant įvairiais navikais: skydliaukės, gerklų, gerklaryklės, kriaušinės kišenės, liežuvio šaknies, kai po operacijos žmogus praranda balsą.
Dalis tokių pacientų prisitaiko prie naujos būklės ir išmoksta kalbėti, tačiau daliai pacientų prireikia tracheoezofaginių kalbamųjų protezų (šiuos protezus gali įstatyti gydytojas gydymo įstaigoje) arba elektroninių kalbos aparatų“, - teigia L. Reinartienė.
VLK duomenimis, elektroninių kalbos aparatų 2018 m. pabaigoje buvo nupirkta 40 vienetų. Jie išdalinti 2 gydymo įstaigoms: Kauno klinikoms ir Nacionaliniam vėžio institutui. Aparatai į gydymo įstaigas buvo pristatyti 2019 m. sausį. Aparatai išduodami pacientui į namus, už jį mokėti nereikia.
„Vykdant pirkimą 2018 m., elektroninius balso aparatus pasiūlė 2 tiekėjai. Ankstesniais metais taip pat pasiūlydavo 1 arba 2 tiekėjai.
Kadangi perkamas nedidelis jų kiekis, pasiūla nėra didelė. Šią savaitę Kauno klinikos informavo, kad visus aparatus jau išdalino, todėl artimiausiu metu pirksime papildomą kiekį, nes šių aparatų poreikis auga. Grįžta pacientai, kurie aparatą gavo seniai (prieš 5 metus ir anksčiau) ir yra naujų pacientų“, - atsako L. Reinartienė.
