„Tai lėtinė liga, nuo kurios žmogus nepasveiksta kaip nuo slogos. Tai liga, kuri gali pažeisti kraujagysles ir komplikuotis į rimtus gyvybinių funkcijų sutrikimus, kaip insultas ar infarktas“, – pasakoja Pašilaičių šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Eglė Galgauskienė.
Kas ta arterinė hipertenzija?
Hipertenzijos metu širdis ir kraujagyslės patiria nuolatinį spaudimą, todėl kraujagyslių forma kinta.
„Kraujagyslių raumenukuose atsiranda pokyčių – kraujagyslės susiaurėja, todėl širdis turi dirbti sunkiau, kad pumpuotų kraują. Tai lyg bandyti perpumpuoti vandenį per siaurą vamzdį – reikia daugiau jėgos“, – paaiškina šeimos gydytoja.
E. Galgauskienė pažymi, kad nors susirgimo priežastys dažniausiai lieka neaiškios, paveldimumas yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių. Jei jūsų tėvai ar seneliai sirgo hipertenzija, tikimybė, kad susirgsite ir jūs, yra didesnė.
Kada liga tampa pavojinga?
Neretai specialistai arterinę hipertenziją vadina „tyliąja žudike“, kadangi jos simptomų galima ir nepastebėti.
„Žmonės sako: „Man nieko neskauda, galvos nespaudžia“, kai jų spaudimas tuo metu būna 180 ar net didesnis. Tokiais atvejais organizmas tiesiog adaptuojasi prie aukšto spaudimo, bet ilgainiui tai sukelia pavojingų komplikacijų“, – įspėja gydytoja.
Pradžioje simptomai gali būti epizodiniai: galvos skausmas, svaigulys, nuovargis. Tačiau gydytoja perspėja, kad laiku nepastebėta hipertenzija gali pereiti į pavojingas stadijas.
„Yra atvejų, kai žmonės ateina jau su komplikacijomis – inkstų nepakankamumu, širdies problemomis. Tokios būklės dažnai vystosi nepastebimai“, – tikina E. Galgauskienė.
Ar galima išvengti arterinės hipertenzijos?
Gydytoja E. Galgauskienė pabrėžia, kad gyvenimo būdas atlieka lemiamą vaidmenį. Pastebėjus padidėjusį kraujospūdį, dar galima ligai užkirsti kelią.
„Pirmą kartą pastebėjus padidėjusį kraujospūdį, svarbiausia keisti įpročius – mažinti druskos kiekį, daugiau judėti, koreguoti kūno svorį. Net nedidelis svorio sumažėjimas turi labai teigiamą poveikį kraujospūdžiui“, – sako specialistė.
Ji taip pat akcentuoja mitybos svarbą – valgant mažiau perdirbtų produktų, mažinant druskos kiekį ir didinant šviežių daržovių vartojimą, galima ženkliai pagerinti kraujospūdžio rodiklius. Gydytoja teigia, kad „sveikas gyvenimo būdas – tai raktas į prevenciją.“
Jaunimas – nauja hipertenzijos grupė?
Medikai pastebi, kad arterinė hipertenzija vis dažniau diagnozuojama jauniems žmonėms.
„Anksčiau hipertenzija buvo laikoma vyresnio amžiaus žmonių liga, bet dabar vis dažniau matome 30-mečius, kurie ateina su pavojingai aukštu kraujospūdžiu“, – pastebi gydytoja.
Jauni žmonės dažnai ignoruoja pirmuosius simptomus, nes mano, kad hipertenzija jų neliečia – tai pavojinga klaida.
„Jei kraujospūdis ilgą laiką išlieka aukštas, padidėja insulto, infarkto ir netgi inkstų nepakankamumo rizika“, – perspėja E. Galgauskienė.
Hipertenzijos rūšys
Gydytoja E. Galgauskienė pabrėžia, kad svarbu atskirti pirminę ir antrinę hipertenziją.
„Pirminė hipertenzija dažniausiai kyla dėl mums nežinomų priežasčių, o antrinė atsiranda dėl kitų ligų, pavyzdžiui, inkstų problemų. Antrinė hipertenzija paprastai reikalauja gydyti pagrindinę priežastį“, – tvirtina specialistė.
Arterinė hipertenzija yra valdoma, jei tik pasirenkame tinkamą požiūrį į savo sveikatą. „Reguliarus kraujospūdžio matavimas – pirmas žingsnis. Net jei jaučiatės gerai, pasimatuokite spaudimą – tai paprastas, bet gyvybiškai svarbus įprotis“, – pataria gydytoja E. Galgauskienė.
Ji ragina neprarasti vilties, net jei liga jau diagnozuota. Kraujospūdį galima suvaldyti, laikantis sveikos gyvensenos principų, vartojant vaistus ir reguliariai lankantis pas gydytoją. Tai leidžia išvengti komplikacijų ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Autorė: Kamilė Medekšaitė
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
