„Kraujospūdis, tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę. Deguonį nešantį kraują širdis turi išstumti tam tikru spaudimu tam, kad jis pasiektų vidaus organus ir grįžtų atgal.
Jei spaudimas per didelis, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Taip pat padidėja kraujagyslių plyšimo ir kraujo išsiliejimo pavojus“, – rašoma socialiniame tinkle.
Kaip to išvengti, „Sveikatos radijas“ klausė Vilniaus universiteto profesorės Žanetos Petrulionienės.
Pasak gydytojos, kuo žmogus vyresnis, tuo tikimybė susirgti hipertenzija didesnė – standėjančios kraujagyslės tampa nebe tokios elastingos, todėl kyla kraujospūdis.
„Dažnai žemą kraujospūdį turi jaunos merginos, jaunos moterys, tačiau dėl to išgyventi nereikėtų. Tik reikia žinoti, kad žemo ar normalaus kraujospūdžio fone neretai pasitaiko staigūs kraujospūdžio pakilimai, vadinamosios hipertenzinės krizės, kurios gali būti labai pavojingos“, – atkreipė dėmesį kardiologė.
Kraujospūdžio pakilimas nuo normalaus iki aukšto pavojingas tiek kraujagyslėms, tiek širdžiai, tiek smegenims, tiek kitiems organams.
Labiausiai bijo insulto
Profesorė Ž. Petrulionienė kategoriškai paneigė mažiau išsilavinusių žmonių aplinkoje vis dar gajų mitą, kad aukštą kraujospūdį galima išsigydyti vien koreguojant mitybą ir didinant fizinį aktyvumą, neva nuolat vartoti kraujospūdį mažinančius vaistus nebūtina.
„Tai – neprofesionalios šnekos. Lietuvoje žmonės jau žino, kokios gali būti aukšto kraujospūdžio pasekmės, kaip rodo apklausos, labiausiai bijo insulto.
Profesorės teigimu, savo kraujo spaudimą ir pulsą turėtų žinoti kiekvienas suaugęs žmogus. Paklaustas, turėtų gydytojui aiškiai pasakyti, koks jo įprastinis, namų sąlygomis matuotas kraujospūdis.
„Tai reikia akcentuoti, nes mes kartais jau ir pasišaipome iš vyrų, kurie nieko apie save nežino. Moterys gal kiek dažniau žino, tačiau į klausimą, koks jūsų namų įprastinis kraujospūdis labai dažnai negauname atsakymo“, – pastebi profesorė.
Dažniausi pasiteisinimai – gerai jaučiuosi ir man to nereikia, neturiu kraujospūdžio matavimo aparato, kam matuotis kraujospūdį, jei nieko blogo nejaučiu.
„Mūsų atsakymas į minėtus pasiteisinimus būtų toks: save gerbiantis žmogus, kuris rūpinasi sveikata ir nori išvengti įvairių komplikacijų, tokių kaip insultai, infarktai, akių, galvos, smegenų, inkstų ir kitų organų ligas, privalo žinoti savo kraujospūdį ir įprastinį namų sąlygomis pasimatuotą pulsą – širdies susitraukimo dažnį. Tai būtina žinoti, kaip gimimo datą ar adresą“, – įsitikinusi Ž. Petrulionienė.
Taip pat žmogui reikėtų žinoti, ar jo kraujospūdis kada nors buvo padidėjęs, nes hipertenzija gali susirgti ir labai jauni žmonės, ypač, kai yra genetinis polinkis.
Šokinėjančio kraujospūdžio pavojai
Paklausta, ką reikėtų žinoti apie šokinėjantį kraujospūdį, specialistė atkreipė dėmesį, kad kraujospūdis, kaip ir širdies susitraukimų dažnis – labiausiai kintantys rodikliai žmogaus organizme. Tačiau tie pokyčiai neturi būti per daug dideli.
„Dideli skirtumai neretai fiksuojami ir dėl to, kad žmonės neteisingai matuojasi kraujospūdį. Jis turi būti tikrinamas griežtai ramybės sąlygomis – nesusinervinus, ne po fizinio krūvio, ne po fizinio, emocinio sukrėtimo, o keliolika minučių pasėdėjus ramiai, namų aplinkoje, nes gydytojo kabinete matuojamas kraujo spaudimas dažnam žmogui būna aukštesnis“, – pasakojo profesorė.
Jeigu žmogus perdėtai jautrus, nervingas, jį vargina nerimo sindromas, Ž. Petrulionienė net nerekomenduoja labai dažnai matuoti kraujospūdį, nes fiksuojami skirtingi skaičiai tokiam žmogui sukelia dar didesnį nerimą.
Kas kita, jei gydytojas paprašo namuose matuotis kraujospūdį ar pacientas ruošiasi vizitui, kur bus sprendžiama, ar reikia skirti medikamentinį gydymą, ar žmogui tinka vaistai. Tuomet kraujospūdžio rezultatus būtina užsirašyti.
„Jei žmogus nežino savo kraujospūdžio, savo širdies susitraukimų dažnio ir su kaimynais, giminaičiais ar draugais dalijasi tomis pačiomis tabletėmis, gali sau pakenkti“, – įspėjo gydytoja.
Nedaug padidėjusį kraujospūdį galima sumažinti normalizuojant kūno svorį, jei jis viršija normą. Tokiu atveju patariama rinktis mažiau kaloringą maistą, nepersivalgyti, vartoti mažiau cukraus, druskos, atsisakyti saldumynų, vengti riebaus maisto, mėsos patiekalus pakeisti žuvimi, valgyti daug žalių daržovių, vaisių.
Pagrindinis rekomenduojamas riebalų šaltinis – alyvuogių, saulėgrąžų, rapsų aliejus. Svarbiausia – kuo mažiau sviesto, grietinėlės ir grietinės. Taip pat svarbu gerti pakankamai vandens ir atsisakyti žalingų įpročių.
Rūkymas – vienas didžiausių širdies sveikatos priešų. Stresas, įtampa – taip pat gali pakenkti širdžiai, tad rekomenduojama mokytis atsipalaiduoti, pailsėti, nepulti į paniką stresinėse situacijose.
Savigydos pavojai
Jeigu kraujospūdis yra didesnis už 140/90, reikia kreiptis į gydytoją, kuris, jei reikės, išrašys vaistų. Užsiimti savigyda tokiu atveju itin pavojinga.
Sprendimas, ar pradėti hipertenzijos gydymą medikamentais priklauso ne tik nuo kraujospūdžio pakilimo lygio, bet ir nuo bendrosios kardiovaskulinės rizikos bei organų-taikinių pažeidimo. Jei pacientas jau serga širdies ar kraujagyslių liga, vaistai parenkami priklausomai nuo ligos pobūdžio.
Jei sistolinis kraujo spaudimas viršija 180 mmHg arba diastolinis didesnis nei 110 mmHg, gydymas vaistais pradedamas iš karto, nepaisant bendrosios rizikos.
Jei kraujo spaudimas mažesnis nei 140/90 mmHg, dažniausiai gydymas vaistais nepradedamas. Tačiau manoma, jog pacientams, kurių priklauso didelės ar labai didelės rizikos grupei, serga cukriniu diabetu ar turi pažeistus inkstus, tikslinga pradėti mažinti ir aukštą normalų kraujo spaudimą – siekti, kad jis neviršytų 130/80 mmHg.
Kaip pabrėžia specialistai, hipertenzija turi būti gydoma nuolat, o ne pripuolamai. Laikantis gydytojo rekomendacijų ir kontroliuojant kraujospūdį galima išvengti sunkių hipertenzijos komplikacijų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
