Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt
Beržų ir klevų sula ne tik skani, bet ir labai sveika, sako Vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė. „Gerdami sulą, gauname daug naudingų medžiagų: įvairių vitaminų, antioksidantų, fermentų, mineralinių medžiagų (kalcio, kalio, magnio, vario ir kt.)“, – vardija ji.
Anot K. Vaištarienės, jei sulos turime daug, galime ja ir plaukus atgaivinti: „Per parą iš vieno beržo vidutiniškai pribėga 4,4 l sulos. Tai pakankamai daug. [...] Sula stiprina plaukus, galima truputį įtrinti.“
Organizmui naudingų medžiagų šaltinis
Nuo senų laikų ankstyvą pavasarį kaimo žmonės gurkšnoja sulą. Tai ir vaišės atvykusiam svečiui, ir labai naudingas gėrimas. Lietuvoje skanaujama beržų ir klevų sulos. K. Vaištarienė sako, kad Kanadoje, vadinamoje klevų šalimi, gaminamas ir klevų sulos sirupas, o ten augantys klevai netgi geresni nei Suomijoje, jų sula saldesnė.
„Klevų sulos sirupą jie vartoja vietoj cukraus, gardina varškę, manų košę, blynus. Šis sirupas natūralus, o ne tiesiog sula, sumaišyta su cukrumi“, – pastebi K. Vaištarienė.
Jos teigimu, sulą galima net konservuoti: butelis su sula įstatomas į verdantį vandenį (tik negalima virinti pačios sulos), o paskui užsukamas. Taip pat kai kas sulą raugina ir daro iš jos girą.
Per žiemą nusilpusiam organizmui stiprinti reikia vitaminų. Tačiau, primena pašnekovė, geriau vartoti ne vaistinėse pirktus, bet natūralius, iš gamtos. „O sula – baltas beržo ar klevo kraujas. Joje visko yra, tik cukringumas skiriasi: beržo sulos – 1–2 proc., klevų – net 5 proc.“, – sako K. Vaištarienė.
Be to, pastebi ji, yra duomenų, kad sula valo organizmą. „Gerdami sulą, gauname daug naudingų medžiagų: įvairių vitaminų, antioksidantų, fermentų, mineralinių medžiagų (kalcio, kalio, magnio, vario ir kt.)“, – vardija moteris.
Suloje yra ir obuolių rūgšties, gliukozės, fruktozės. „Sula naudojama parfumerijos, konditerijos pramonėje, – kalba K. Vaištarienė. – Tai labai vertingas produktas ir ypač gerai, kad jos yra jau labai anksti jau pavasarį.“
Galima susimaišyti sveikų kokteilių
Nuolat kalbama apie aplinkos taršą (o medžiai juk viską ir siurbia iš dirvožemio), bet, K. Vaištarienės teigimu, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvos gamta mažiau užteršta: „Manau, kad ir sulos kokybė pakankamai gera. Žmogus gauna tiek pat, kiek ir medis, taigi yra pusiausvyra, ir sveikata nuo to nepablogės.“
Vartoti sulą, sako K. Vaištarienė, rekomenduoja ir medikai. O kad poveikis būtų stipresnis, ji pataria gerti kokteilius. Į 1 litrą sulos įpilti 7,5 ml ženšenio arba 12 ml dygiojo eleuterokoko tinktūros, savaitę palaikyti šaldytuve ir gerti po stiklinę du kartus per dieną prieš valgį.
Kitas receptas – į 1 litrą sulos įpilti 20 ml jonažolių tinktūros, savaitę palaikyti šaldytuve ir gerti po pusę stiklinės tris kartus per dieną 20 minučių prieš valgį.
Jei turite bruknių, mėlynių, kitokių lapų ar debesylo šaknų, 1 litrą vandeninio jų nuoviro galima sumaišyti su 2 litrais sulos. K. Vaištarienė pabrėžia, kad tai labai naudinga: „Ženšenis stiprina imunitetą, hormonų veiklą, visapusiškai gerai veikia. [Sulą] tinka vartoti nuo osteochondrozės, inkstų akmenligės, pabrinkimo, podagros, reumato, odos ligų, egzemos, žvynelinės ir kitų ligų.“
Per parą, sako ji, iš vieno beržo vidutiniškai pribėga 4,4 l sulos. Tai pakankamai daug. Todėl, jei sulos turime užtektinai, Vegetarų draugijos pirmininkė siūlo ja įtrinti plaukus.
Senovėje pagal sulos tekėjimą žmonės spręsdavo apie ateinančius metus – jei sula veržiasi gausiai, vasara bus lietinga. Sula buvo naudojama ir plaukų, odos priežiūrai, moterys ja prausdavo veidą. Sakoma, kad ir kava, virta suloje, skanesnė.
