Kodėl vagysčių skaičius didesnis savitarnos kasose ir ką mažmenininkai gali dėl to padaryti? Kaip visi žinome, sukčiavimas dažniau pasitaiko prie savitarnos kasų. Tiesą sakant, beveik vienas iš penkių pirkėjų tyčia sukčiavo šioje prekybos vietoje. Be to, nuostolių prevencijos tyrimų tarybos duomenimis, 58 % vartotojų teigė, kad savitarnos kasose vagystes įvykdyti lengva arba labai lengva.
Kiekvieno pirkėjo motyvacija tokiai vagystei gali būti skirtinga: vieni vengia nuskaityti brangią prekę, nes nerimauja dėl kainos, kiti mėgaujasi galimybe likti nepastebėtiems, rašo gk-software.com.
Taip pat yra kelios dažniausiai pasitaikančios sukčiavimo rūšys, vykdomos per savitarnos kasas. Kartais pirkėjas nuskenuoja nebrangią prekę, pavyzdžiui, bananą, o iš tikrųjų į krepšelį įsideda brangesnę prekę, pavyzdžiui, kepsnį. Kai kurie pirkėjai gali net sukeisti panašaus svorio produktų kainų etiketes.
Nepriklausomai nuo pasirinkto būdo, sukčiavimas savitarnos kasose yra didelė problema mažmenininkams visoje šalyje.
Sukčiavimo sustabdymo gudrybė – įdiegti savaiminio mokymosi technologiją, kuri gali nustatyti, kada sukčiavimo veiksmas yra labiau tikėtinas, ir pateikti rekomendaciją pakartotinai nuskaityti arba padėti darbuotojui.
Savitarnos kioske gali būti įdiegtos sukčiavimo aptikimo priemonės, kurios, naudodamos vertinimo algoritmus, nustato bet kurio pirkinių krepšelio sukčiavimo tikimybę.
Paprastas pavyzdys: jei prekių skaičius krepšelyje neatitinka nuskaitymo laiko arba bendros krepšelio sumos, sistema pažymės krepšelį ir rekomenduos jį pakartotinai nuskaityti.
Lietuvoje gresia net laisvės atėmimas
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt yra rašęs apie tai, kokia atsakomybė gresia už sukčiavimą savitarnos kasose. Prekybos tinklų atstovai įspėja, kad už tai gali grėsti baudos ar net laisvės atėmimas.
„Sukčiavimas gali užtraukti administracinę arba baudžiamąją atsakomybę. Už sukčiavimą, kurio metu padaryta iki 150 eurų žala, asmuo užsitraukia administracinę atsakomybę ir baudą nuo 90 iki 400 eurų.
Jei žala dėl sukčiavimo yra didesnė nei 150 eurų, numatyta baudžiamoji atsakomybė, kuri gresia bauda, areštu, viešaisiais darbais ar net laisvės atėmimu iki trejų metų, priklausomai nuo žalos dydžio ir kitų byloje nustatytų aplinkybių.
Nustačius sisteminius to paties asmens sukčiavimo atvejus, kurių visuma sudaro 150 eurų ir daugiau, gali būti pripažinta, kaip turinti tęstinės nusikalstamos požymius ir kvalifikuotina kaip baudžiamasis, o ne administracinis nusižengimas“, – tikino „Maxima“ atstovė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
„Iki“ tinklo atstovė V. Budrienė papasakojo, kad nuo 2023 m. birželio 21 d. buvo naujai išaiškintas nusikaltimų kvalifikavimas dėl nuolat vagystes vykdančių asmenų veiksmų vertinimo.
Todėl nuolat vagystes vykdantys asmenys, nors ir vagiantys prekių iki 150 eurų, traukiami baudžiamojon atsakomybėn apjungiant jų vagysčių padaromą žalą, t. y. pavogęs tris kartus prekių už 70 eurų, jis bus patrauktas ne administracinėn, o baudžiamojon atsakomybėn.
