Artėjant atostogų metui vis dažniau pasigirsdavo kelionių agentūrų džiugių pranešimų, kad į Egiptą sugrįžta turistai.
Gera žinia šaliai, kurioje turizmas sukuria apie 12% BVP, o daugiau kaip 2 mln. egiptiečių duonai užsidirba būtent šiame sektoriuje. Džiaugtis gali ir turistai – pasibaigus šalį krėtusiems neramumams kainos krito apie 30%. Mažesnės išlaidos, šiltas vanduo, kaitri saulė – ir į Egipto kurortą Hurgadą iš Vilniaus kyla pilnas lėktuvas, o jame – ir kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ pakviesti keli žurnalistai.
Šiuo metu vis dar neaišku, ar pavyks Egiptui sukurti demokratinę politinę sistemą ir kaip tai paveiks ekonomiką. ( ypatingoji padėtis dar neatšaukta, o rinkimai vyks rugsėjį. Kol straipsnis buvo rengimas pasirodė pranešimų apie naujus demonstrantų susirėmimus su policija).
Pirmieji rezultatai jau matyti – egiptiečiai referendume (dalyvavo apie 41% balso teisę turinčių gyventojų) parėmė demokratinius rinkimus įteisinančias konstitucines reformas: sutrumpinti prezidento kadenciją iki 4 metų, nustatyti, kad šį postą prezidentas galėtų užimti tik dvi kadencijas iš eilės, įvesti naujus reikalavimus kandidatams ir pan.
Patys egiptiečiai – optimistai. Tameris Saidas, „Tez Tour International“ valdybos narys, apie permainas kalba paprastai:
„Revoliucijos esmė – viską pakeisti į gera. Pirmiausia save. Pradėk nuo savęs. Dirbi turizmo srityje – mokykis kalbų, domėkis atvykstančiųjų čia poilsiauti kultūra, poreikiais. Tiesiog stenkis kiekvieną darbą padaryti geriau. Kuo geriau dirbsi, tuo geriau gyvensi“, – dėsto jis visiems gerai žinomas tiesas ir tikina, kad aptarnavimo sferos darbuotojai tai supranta. Dar pateikia pavyzdį: vieno Hurgados viešbučio darbuotojai pirmiausia paprašė mokymų, o ne padidinti algas. Norisi tikėti, kad p. Tameris teisus.
Dainius Junevičius, Lietuvos ambasadorius Egipte, turi mažiau optimizmo. Anot jo, žmonės tikėjosi greitų pokyčių, o jų kol kas nematyti.
„Daugelis gyvena ties skurdo riba. Taigi ekonominės problemos, išblėsus euforijai po Hosni Mubarako režimo žlugimo, liko ir jos bus pagrindinis naujosios valdžios ūpestis“, – sako p. Junevičius.
Revoliucijos, kurios centras buvo Kairas, žymių beveik nematyti. Gal tik nutrypta Tahriro aikštės žolė ir aprūkęs saugumo policijos pastatas. Gidai pasakoja, kad pasibaigus mitingams, miestiečiai puolė tvarkyti per neramumus suniokotą aplinką.
Kas lankėsi Kaire, sutiks, kad mums, europiečiams, sunku apibūdinti šį miestą. Nesuprasi – statomas čia namas ar griaunamas, tie šiukšlynai liko po mitingo ar buvo čia visada; Tahiro aikštėje miegantis vyras dar vis bando protestuoti ar tiesiog čia yra jo nakvynės vieta.
Gyventojai
Kelinta diena mane kamuoja prieštaringi jausmai: nežinau, kaip apibūdinti egiptiečius, kurių – 80 milijonų. Juk dažniausiai vertini pagal sutiktus savo kelyje. Taigi – ką sutinka turistai?
Rytą, kai mieguista einu kavos, mane kokius dešimt kartų pradžiugina skambus „labas rytas“ ir akinanti šypsena. Kokie mandagūs. Kai paprašau kavos, padavėjas nusišypso, linkteli, bet neskuba. O aš noriu, kad 5 žvaigždučių viešbutyje suktųsi greičiau. Pamanau – „atsipūtęs“ ir dar pritingi.
Kai pagaliau pila kavą ir per petį kalbasi su kolega, žiūriu, kad tik nešliūkštelėtų ant manęs (nors nė karto taip nenutiko), ir galvoju – nepradėjo jis revoliucijos nuo savęs, nepradėjo...
O kai einančią pagrindine Hurgados gatve įkyriai kviečia visokio gėrio pardavėjai, imu manyti, kad jie įžūlūs.
Užsinoriu „Pepsi“. Klausiu, kiek kainuoja. 4 svarai (1 Lt – beveik 2 Egipto svarai), sako, ir greitai įbruka į ranką buteliuką: gerkit, sumokėsit vėliau, kai atsigaivinsit. Išgeriu. Ištiesiu 4 svarus. O ne, madam! Buteliukas kainuoja 4 dolerius. (1 USD – apie 5,7 Egipto svaro). Tikrai įžūlūs.
Dairausi po Kairo turgų. Ant peties kuprinėlė, iš jos vos vos kyšo piniginė. Tiesa, ji tuščia, bet šito gi niekas nežino. Vaikštau jau kokį pusvalandį – ta mano piniginė nė vieno nesudomino. Kokie sąžiningi.
Grįžtu į viešbutį – beveik tobulą oazę dykumoje, kurioje palmės, gėlės, vandens kaskados, žiemos sezoną šildomi baseinai. Suprantu, kiek čia darbo įdėta. Darbštūs.
Kad ir kaip jie kartais elgtųsi, negali nesižavėti egiptiečių rankomis sukurtais stebuklais, ar tai būtų senovės statiniai – piramidės, ar šiuolaikiški miestai, įkurti dykumoje.
Dykuma
Jei paklausite, kas paliko didžiausią įspūdį Egipte, negalvodama atsakysiu – dykuma, niekur nebuvau mačiusi tokių nuostabių žemės ornamentų kaip čia. Dykuma yra ne tik smėlio spalvos – ji turi daugybę atspalvių. Ir net mėlynas plastikinis šiukšlių maišelis, iš kažkur atpūstas vėjo, negadina įspūdžio.
Dykumos pramogos – atskira kalba. Pavyzdžiui, safaris keturračiais motociklais. Kilusį azartą kiek prislopina vedlys. Jo aplenkti nevalia, jis diktuoja greitį ir kelią. Tas pats ir su bagiais – maršrutas ir greitis reguliuojamas. Suprantu, rūpinasi turistų saugumu. Paleisk vienus, kažin ar besurinksi. Šiai pramogai reikia šiokio tokio pasirengimo: paprastų medvilninių drabužių, geriausiai ilgom rankovėm, skaros, akinių. Smėlio ir karštos saulės bus per akis.
Dar viena pramoga – pajodinėti kupranugariais. Deja, irgi neįsibėgėsi. Kupranugarį už pavadžio veda dykumų žmogus – beduinas. Bet Lietuvoje kuprių nerasi ir nepajodinėsi, kaip sumanęs. Todėl nusifotografuoti būtinai reikia.
Perspėjimas!
Nesisėsti ant kupranugario kur nors prie piramidžių ar kokioj kitoj vietoj vienam. Kaina nuo 5 USD sėdant gali pakilti iki 50 USD ar daugiau, kai paprašysit, kad leistų nulipti. Derybos nevyks – teks mokėti.
Vakarienę beduinų kaime rekomenduoju. Maistas skanus ir niekam nieko nuo jo. Po vakarienės – koncertas, kaljano dūmas, teleskopas. Dar galima tapti žavaus beduino, kuris vaikšto per stiklo šukes, guli ant vinių ir kitokius triukus išdarinėja, asistente (jos pasirenkamos iš žiūrovų).
Grįžti iš dykumos į viešbutį teks visureigiais arba keturračiais motociklais. Jei keliausit į Hurgadą, susidarys apie 30 km. Nakties tamsoje motociklu riedant per smėlynus – romantikos mažai, daugiau reikia ištvermės.
Jūra
Pagrindiniai Egipto kurortai įsikūrę prie Raudonosios jūros. Ir kodėl ją pavadino Raudonąja, juk tai gili žydra jūra, į kurią neįteka nė viena upė, todėl vanduo labai švarus, skaidrus ir sūrus. Tai viena druskingiausių jūrų. Vandens temperatūra nuo +19 C sausį iki +27 C rugpjūtį. Mums, lietuviams, maudytis tinkama apskritus metus.
Apie nardymą nėra ką ir kalbėti. Egipte nardyti pabando net tie, kurie prisibijo vandens. Galiu bakstelėti pirštu ir į save. Sakoma, kad 95% turistų čia – nardytojai. Tiesa, vieni ieško nardymo centrų, mokosi ir neria į gelmes, kiti plūduriuoja paviršiuje ir bando įžiūrėti tą 1.000 rūšių žuvų ar 200 rūšių kietųjų ir minkštųjų koralų. Jei pasiseks, galima susitikti ir su delfinais.
Perspėjimas!
Jūroje geriausia nieko neliesti, nes žuvys gali būti nuodingos, o koralai – aštrūs. Be to, nulaužus koralą, galima gauti 100 USD baudą. Pravers speciali avalynė, nes užmynus jūrų ežį ar medūzą skaudės ne vieną dieną.
Priminimas!
Draudikai yra apskaičiavę, kad Egipte pagrindinė traumų priežastis – neatsargus nardymas ir koralai, į juos turistai apsibraižo kojas. Todėl sveikatos draudimą būtina įsigyti. Polisą perkant internetu savaitės draudimas kainuos apie 35 Lt.
Pastaba!
Jei esate tikri, kad bandysite panerti – geriausia įranga pasirūpinti pačiam. Akiniai ir kvėpavimo vamzdelis Hurgados parduotuvėje kainuoja apie 50–60 Lt, o tuos, kuriuos parūpina šios pramogos rengėjai, dažnai tenka keisti – tai vandenį leidžia, tai akiniai nesilaiko, pagaliau ne visiems malonu kišti į burną gal šimtą kartų naudotą kandiklį.
Raudonosios jūros įlankos laukia buriuotojų ir jėgos aitvarų mėgėjų. Vėjas – visada garantuotas. Jei esate patyręs jėgos aitvarų entuziastas ar buriuotojas, griebiate savo mantą ir – gero vėjo! Jei tai – vis dar neįgyvendinta svajonė, galima sakyti, jums pasisekė – žinovai sako, kad išmokti čia lengviau nei kur kitur – „kieti“ instruktoriai, nenugyventas inventorius, sūrus vanduo – didesnis plūdrumas,
visada vėjas ir, pagaliau, – laisvo laiko marios. Tie patys žinovai siūlo neblogą mokymo centrą prie „Jasmin Village“ viešbučio. Nuo Hurgados apie 15 km.
Pabaigai
Jeigu atostogauti vyksite su savo banglente, jėgos aitvaru, nardymo įranga ir kt. sporto inventoriumi, nepamirškite apie tai informuoti iš anksto, mat jiems galioja specialios gabenimo lėktuvais taisyklės.
Labai norėjau į Rojaus salą. Ar tikrai ten rojus? Kas ko tikisi. Paplūdimys – smulkus smėliukas, į jūrą galima bristi ir be specialios avalynės, yra kavinė. Lyg ir viskas. Gulėk po palmių lapais dengtais skėčiais nuo saulės ir grožėkis nuolat praplaukiančiais laivais laiveliais.
Prie vandens pramogų priskirčiau ir SPA centrus. Juose irgi viena už kitą malonesnės vandens procedūros, masažai, saunos. Sentimentų apimta parašysiu vieną tokį interneto adresą „www.planetspa-eg.com“. Tai – lietuvaitės Linos valdos. Gero garo ir miklių masažisčių rankų!
P.S. Senovės Egiptas – atskira tema. Šiek tiek apmaudu, kad jam skiriama per mažai laiko. Žvilgteri į Gizos piramides, nubėgi prie Sfinkso ir jau laikas traukti toliau.
Bet gal dauguma iš tiesų nori tik saulės ir vėjo, išpučiančio visus rūpesčius, – juk atostogos.
Nijolė Tatulytė
