Su portalu tv3.lt susisiekę šaltiniai tvirtino, esą „Vyšnių sodas“ seka liūdnai nuskambėjusio „Aiko gyvūnų kaimelio“ pėdomis ir stabdo savo veiklą, taip norėdami pasipelnyti iš žmonių, prašydami aukoti.
Keturios priglaustos katės
Susisiekus su „Vyšnių sodo“ vadove Monika Mužaite ši patvirtino, kad organizacijos veikla yra stabdoma, tačiau paviešinus šią žinią pasipelnyti tikrai nėra siekiama. Su „Aiko gyvūnų kaimelio“ situacija susipažinusi Monika pasisakė apie susidariusias kalbas.
Pasak M. Mužaitės, jos valdoma organizacija, nepaisant susiklosčiusios situacijos, vis dar yra pasiruošusi ištiesti pagalbos ranką ne tik „Aiko gyvūnų kaimeliui“, bet ir kitoms organizacijoms: „Ne viena organizacija pasisakė už pagalbą šiuo klausimu. Tokiose situacijose, kai kitai organizacijai yra bėda, pirmiausia, kolegos žiūri gyvūnų gerovės. Visiškai nesvarbu, ar šiuo atveju, „Aiko“ stabdytų veiklą ar ne, jei gyvūnams reikia pagalbos tikrai ne viena organizacija išties pagalbos ranką.“
Šiuo metu „Vyšnių sodas“ turi keturias kates iš „Aiko“ prieglaudos, kurios yra čipuotos: „Jau keturiolika dienų laukiama prieglaudos atsakymo, nežinome, ką su jomis daryti. Todėl šiuo metu laukiame ir tikrai nenorime kištis į vidinius reikalus. Jei organizacija norės, tikrai susitvarkys, svarbiausia, kad neaukotų gyvūnų gerovės visame šiame procese.“
Ne kiekvienas gali užsiimti šia veikla
Organizacijos vadovė turi paaiškinimą susiklosčiusiai situacijai: „Reiktų suvokti, kad žmonės, vykdydami šią veiklą, nesvarbu, kokiame mieste, jau turi pagrindą ir patirtį. Buvę globėjai, savanoriai, žmonės talkinę kitoms organizacijoms, dažniausiai prieš įkuriant prieglaudą, šiuos žmones žino jau daugelis. Lietuva yra maža, visi vienį kitus žino, todėl gali pasiklausti ir pasikalbėti apie vieną arba kitą organizaciją.“
Pasak Monikos, „Aiko“ vadovių pagrindinė klaida buvo, kad jos atsirado iš niekur: „Kitos prieglaudos ir organizacijos apie jas niekada nieko nežinojo ir jų nepažinojo. Nežinau, ar tai per dideli geri norai neturint patirties, ar jėgų neapskaičiavimas ir pagrindo neturėjimas pakišo joms koją. Nesakau, kad tai yra iš blogų norų, tačiau merginos tikrai nežinojo, ką daro.“
Monika ėjo ilgu keliu, kol atsirado „Vyšnių sodas“: „Aštuonerius metus dirbau ne su viena organizacija, globojau gyvūnus, mane taip pat visi puikiai žinojo. Kiekvienai organizacijai pradedant veiklą su laiku vizijos realizuojasi ir jos yra skirtingos.
Pavyzdžiui „Dogspotas“ užsiima viena konkrečia gyvūnų rūšimi, jie žino tos rūšies gydymo specifika, problemas ir kaip jas spręsti.
Kitos organizacijos, kaip „SOS gyvūnai“ ir „Penkta koja“ 90% orientuojasi į šunis, nes jie tai išmano, yra pasiruošę ir turi sukūrę tam sąlygas.“
Lengva atskirti teisingai dirbančias prieglaudas
Žmonės įkurdami skirtingas prieglaudas, įkuria jas ne be priežasties: „Jie turi pagrindą, vizijas ir norus, kurie galiausiai realizuojami. Todėl ties „Aiko“ yra viskas kitaip, jų niekas nepažinojo ir jos iškilo iš niekur. Panašu, kad esamoje situacijoje merginos nesusitvarko. O nuo jų krenta šešėlis ir ant kitų prieglaudų., kas yra be galo apmaudu.“
Pasak M. Mužaitės, teisingai dirbančias prieglaudas yra labai lengva atskirti, yra tam tikri reikalavimai ir jų laikymąsi yra labai lengva patikrinti: „Atskaitomybė registrų centrui, mokesčių inspekcijai, reikia pateikti specialias ataskaitas, yra gyvūnų kaitos skaičiai, kurie taipogi pateikiami iki vasario mėnesio, kuriuos tikrina maisto ir veterinarijos tarnyba. Visi skaičiai yra pateikiami viešai ir ta kontrolė vyksta, reikalavimai gyvūnų organizacijoms yra aukšti.
Tačiau nereiktų pamiršti, kad yra gyvūnų globėjo statusą turinčios viešosios įstaigos, kurios neturi prieglaudų ir yra tos gyvūnų organizacijos, kurios turi oficialias prieglaudas ir patalpas patvirtintas maisto veterinarijos tarnybos. Pastarosioms reikalavimai yra tokie pat aukšti, kaip veterinarijos klinikoms: turi būti dezinfekuojami paviršiai, vedinimo sistemos, vanduo turi būti geriamas. Taigi, tokioms prieglaudoms yra sunku gauti veterinarinius patvirtinimus. Šiuo atveju, „Aiko“ dirba globėju pagrindu,“ – toliau dėstė moteris.
„Žmonėms, kai kyla klausimai, ar organizacija dirba skaidriai, reiktų atsakyti į šiuos klausimus, ar yra pateikiamos kasmet metinės deklaracijos, ar yra pateikiami gyvūnų kaitos skaičiai, ar yra oficialios patalpos, dokumentacija tvarkinga, dovanojimo sutartys pasirašytos, taip pat ar visi gyvūnai yra čipuojami,“ – apie keliamas apkalbas pasisakė prieglaudos vadovė.
Didelė kaina
Monikos teigimu, žmonės nesuvokia, kad prieglauda prieglaudai yra nelygu ir lyginti nevertėtų: „Jei prieglauda per metus padovanoja 15 gyvūnų, o kita prieglauda virš tūkstančio, tai yra visiškai skirtingos sumos. Keletą gyvūnų sučipuoti yra visai kitaip, nei visą tūkstantį, tačiau gyvūną reikia ne tik paskiepyti, ar sučipuoti, dažniausiai reikia kraujo, rentgeno tyrimų, sunkių operacijų, reabilitacijų. Taip ir susidaro didžiulės skolos klinikoms, operacijų nesidarysime bet kokioje klinikoje, jas daromės tik pas geriausius specialistus.“
„Vyšnių sodo“ vadovė atskleidė, kiek maždaug kainuoja sunkaus gyvūno išlaikymas prieglaudai: „Sumos susidaro tūkstantinės ir tie, kas turi augintinius tikrai žino, kokios didelės vaistų ir veterinarų paslaugos. Gyvūno klinikoje buvimas kainuoja apie 100 eurų, o kai tokių gyvūnų, šiuo atveju, turime 46 klinikose, tai susidaro didžiulės skolos ir sumos.“
Nereikėtų kurti sąmokslo teorijų: „Mes nieko neslėpėme, visuomet atsakome į visus žmonių pateiktus klausimus, kviečiame į apžiūrėti prieglaudas, galime parodyti visas bylas. Nesvarbu, ar gyvūnas buvo pas mus prieš du metus, mes viską galime išsitraukti ir parodyti.“
Pasak moters, apsilankę ir pamatę organizacijų veiklą žmonės gali atsirinkti, kur yra skaidri veikla ir kur ne: „Taip pat galite kreiptis ne tik į organizacijas, bet ir į registrų centrus, maisto ir veterinarijos tarnybas, šios institucijos atlieka patikrinimus ir atsako į klausimus žmonėms.“
Laukia pagerėjimo
„Po vasaros ateina labai sunkus laikotarpis, yra daugybė gyvūnų, kurie pradedami dovanoti tik spalio mėnesį. Visos prieglaudos patiria finansinį nukritimą vasaros metu ir labai kantriai laukia 2% , kurie būna lapkričio viduryje. Šių procentų pagalba organizacijos gali pasidengti esamas skolas ir šiek tiek atsikvėpti,“ – situacija apibūdino M. Muzaitė.
Ruduo „Vyšnių sodui“ ypač sunkus: „Toms prieglaudoms, kurios veikia septynis ar daugiau metų, yra lengviau, jos jau gali apytiksliai apskaičiuoti, kokio dydžio suma bus paaukota. Numatytą sumą jie jau gali paskirstyti kitiems metams, todėl taip lengviau pereiti sunkesnį laikotarpį.
Šiai dienai nežinome, kokia mūsų ateitis bus, dėsime visas įmanomas pastangas, kad išliptumėme iš esančios duobės. Jei reiks mažinsime patalpas, nebepriimsime naujų gyvūnų, kol kas situacija yra labai įtempta ir labai sunku turėti tūkstantines skolas,“ – viltingai kalbėjo M. Muzaitė.
