Tris metus banke dirbusi Gintarė nejautė jokio profesinio augimo, o darbas su popieriais ir finansais pabodo.
„Rašiau magistro baigiamąjį darbą, buvo daug atsiskaitymų, supratau, kad nežinau, ką noriu dirbti baigusi magistro studijas, suabejojau, ar aš tikrai norėsiu likti dirbti banke. Nutariau, kad reikėtų apsvarstyti ir kitas galimybes. Kai pradėjau dairytis kokie yra darbo skelbimai, pamačiau, kad vyksta stiuardesių darbo atranka“, – pasakoja pašnekovė.
Nors mergina visada manė, kad stiuardesės turi būti aukštos ir turinčios daug patirties, vis tiek nusprendė išbandyti laimę ir sudalyvauti atrankoje. Gavusi pakvietimą Gintarė darbo metu išvyko į masinę atranką:
„Atėjau ir pamačiau apie trisdešimt merginų, labai nustebau, nes visos atrodė kaip tikros stiuardesės. Mums pranešė, kad bus trys etapai, vienas iš jų – ateiti prisistatyti.
Po jo pranešė kas lieka, o kas išeina. Antrame etape reikėjo išsitraukti stresinę situaciją, ją turi suvaidinti ir išspręsti. Papuoli į nekomfortišką padėtį, turi parodyti kaip reaguoji stresinėse situacijose, kaip spontaniškai išlaviruosi iš tos padėties“, – prisimena mergina.
Netikėjo, kad gaus darbą
Anot Gintarės, užduotis buvo sunki, tad po jos patekti į kitą atrankos etapą ji nesitikėjo:
„Išėjau už durų ir galvoju: „Jau viskas, važiuosiu tuoj namo“. Vėl skaito visas pavardes, kas lieka o kas išeina, praneša, kad aš patekau į kitą etapą. Viskas vyko anglų kalba, nors ji pas mane nebuvo labai sklandi, kaip įsivaizdavau, kad ten reikia, bet susikalbėjau ir išsisukau“, – sako pašnekovė.
Po trečios, komandinės užduoties Gintarė ir vėl pakliuvo į laimingųjų sąrašą. Iš atrankos ji išėjo sužinojusi, kad buvo atrinkta stiuardesės darbui.
„Buvau dideliame šoke, nes į atrankas nuėjau va banque ir gavau pasiūlymą, o ką dabar reikės daryti?“, – sako Gintarė.
Pasak pašnekovės, tapti stiuardese nėra taip paprasta: po atrankų laukia medicininės patikros, reikia baigti stiuardų kursus.
„Reikėjo išmokti gesinti gaisrą simuliatoriuose, kaip ištraukti pilotą iš kabinos jeigu jis nualptų. Buvo neįsivaizduojama koks ilgas kelias manęs laukia iki tikrojo darbo“, – prisimena mergina.
Nuo pirmosios stiuardų atrankos iki darbo pradžios praėjo beveik du mėnesiai. Stiuardesės darbas Gintarei buvo laikinas, pagal terminuotą darbo sutartį – iš viso ji dirbo keturis mėnesius.
Padavėjos darbas ore su aukšta kvalifikacija
Paklausus Gintarės, ar stiuardesės prilygsta padavėjoms, mergina sako, jog tai yra padavėjos darbas ore su aukšta kvalifikacija.
„Turi mokėti kalbą, reaguoti stresinėse ir avarinėse situacijose, nuraminti keleivius, mokėti suteikti pirmąją pagalbą. Turi būti ir fizinis pasirengimas, reikia įrodyti, kad moki plaukti“, – pasakoja ji.
Nežinojusi ką nori dirbti, mergina sako, jog norėjo būti graži ir svarbi, o stiuardesės būtent tokios ir yra. „Dirbant stiuardesės darbą visada turėjau būti pasitempusi, plaukai sušukuoti, lūpos raudonos. Ir iš tikrųjų tu esi labai svarbi, nes bet kokiu atveju pirmas žmogus, į kurį kreipsis keleivis, yra stiuardesė“, – šypsosi Gintarė.
Pašnekovė teigia, kad tiek pilotai, tiek stiuardai turi nustatytą valandų skaičių kiek gali būti ore, kiek turi laiko po skrydžio skirti poilsiui. Aviacijoje viskas labai griežta – taisyklėms negalima nusižengti, nes bus skirtos didelės baudos. Gintarė pasakoja, kad dirbant lėktuve pasitaikydavo situacijų, keliančių nerimą.
„Mes skraidydavom graikų oro linijomis, kurios dažnai vykdydavo skrydžius į Rusiją, keleiviams būdavo viskas įskaičiuota, tiek maistas, tiek alkoholis. Pasitaikydavo žmonių, kurie mėgdavo išgerti ir nelabai klausydavo nurodymų.
Pamenu, kad prasidėjus turbulencijai visiems reikėjo prisisegti saugos diržus, o tada atsiranda keleivių, kuriems reikia kažkur išeiti, kažką pasiimti. Turbulencija sustiprėjo, pradėjau šaukti „Sit down, please“, reikėjo greitai valdyti situaciją“, – pasakoja buvusi skrydžių palydovė.
Linkėtų išbandyti kiekvienam
Pašnekovė prisimena kolegų pasakojimą apie nutikimą, kada išskridus lėktuvas pradėjo sukti ratais. Kaip vėliau paaiškėjo, mechanikai patikros metu užmiršo įdėti vieną detalę, dėl to lėktuvas negalėjo pakilti aukščiau, o turėjo tik kai bus išnaudoti degalai. „
Nusileidę ant žemės stiuardesės jautėsi kaip antrą kartą gimusios, nes ore nežinojo kas nutiko ir dėl ko lėktuvas negali nusileisti. Reikėjo nusiraminti pačioms ir nuraminti keleivius“, – sako Gintarė.
Anot Gintarės, nors paskutinis skrydis buvo netikėtas, ji žinojo, kad aviacijos kelionė baigiasi. Spalio gale ji baigė stiuardesės karjerą, po jos parašė ir apsigynė magistro baigiamąjį darbą ir pradėjo ieškoti darbo ant žemės.
Kaip sako pašnekovė, savo pasirinkimu vasarą praleisti ore ji nesigaili: „Pamenu, kad visų klausinėjau, prašiau patarimo, ar dirbti stabiliai žemėje už mažą atlygį, ar aukštai danguje, trumpalaikiai, bet už daug pinigų. Mano krikštamotė patarė:
„Gintare, ofise spėsi padirbti, bet tokią patirtį prisiminsi visą gyvenimą“. Ir iš tikrųjų, nusifotografuoti piloto kabinoje ar atsisėsti prie lėktuvo variklio, kur eilinis žmogus nepatektų, yra įsimintina“, – šypsosi ji.
Buvusi skrydžių palydovė teigia, kad tokią profesiją linkėtų išbandyti kiekvienam: „To neišbandęs niekada nesužinosi ką reiškia pirmas stiuardo skrydis piloto kabinoje, koks tai yra jausmas. Galų gale tai tikrai yra patirtis, apie kurią galėsi papasakoti savo vaikams ar anūkams.
Gali atrodyti, kad norint tapti stiuardu reikia daug drąsos ir patirties, tačiau kiekvienam linkiu išbandyti save, jei nepasiseks vienoje kompanijoje, galbūt priims kitos oro linijos. Patirtis yra labai vertinga, visgi, danguje, o ne žemėje.“
Autorius: Miglė Tamošiūnaitė, praktikantė
