Šią savaitę užgeso garsaus fitoterapeuto Juozo Ruolios gyvybė. Netikėtai miręs garsus gydytojas paliko daugybę patarimų visiems, besidomintiems sveikata.
Paskutinį kartą atsisveikinti su J. Ruolia buvo galima gegužės 11 d. nuo 17 iki 21 valandos. Tai padaryti galima ir šiandien nuo 10 iki 21 valandos. Rytoj karstas bus išnešamas 9 val. 30 min. Laidotuvės vyks Ignalinos rajono Ceikinių kapinėse.
Išpildo paskutinį prašymą
Šiandien artimieji bei fitoterapeutą pažinoję draugai, kolegos renkasi į Olandų laidojimo namus tarti paskutinį sudie. Velionio J. Ruolios dukros prašymu žmonės raginami atsisveikinimui atnešti rožės žiedą.
„Tėtis jautė silpnybę rožėms – tai tebūnie pora jų žiedų nuo Jūsų, jeigu dvejosite, o ką gi rinktis. Juokas juokais, jis labai mėgo tas tradicines, liaudyje vadinamomis – „bordavomis“, – rašė ji savo asmeninėje socialinio tinklo paskyroje.
Fitoterapeutas Juozas Ruolia gimė 1950 m. gegužės 18 d. ežerų krašte – Ignalinos rajone.
Jis nuo pat vaikystės pradėjo domėtis augalais, o vėliau ir gydomosiomis jų savybėmis.
Jį viliojo medicina, kurią pradėjo studijuoti Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Deja, ne dėl savo kaltės, o neįtikus to meto fakulteto vadovams dėl pažiūrų studijos buvo nutrauktos.
Dukra skyrė jautrius žodžius
Garsaus vyro dukra Rūta su naujienų portalu tv3.lt pasidalijo tėčio mirties priežastimi – pakartotinis smegenų infarktas, insultas.
Netekties akimirką J. Ruolios dukra socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo jautriais žodžiais, skirtais tėčiui. Ji rašė:
„Mano mylimas Tėtis Juozas Ruolia iškeliavo anapusybėn – ten, kur sakoma, kad siela sugrįžta į savo namus, pas savo mylimus ir kažkada prarastus...
Ačiū Tau, Tėti, už visą magišką augalų pasaulį, už alternatyvią mediciną, ezoteriką ir tikėjimą dvasiniu lygmeniu. Ačiū Tau už visą pagalbą vos susirgus mums arba susirgus Tavo anūkams (-ėms).
Ačiū už tai, kad savo pavyzdžiu parodei, kad galima gyvenime labai daug pasiekti, net jeigu esi iš nedidelio Čižiškių kaimo, net jeigu turi labai nedaug, bet daug dirbi ir atsidedi savo sielos misijai.
Ačiū, kad gydei šitiek daug žmonių, deja, nepaisydamas ir netausodamas savęs. Ačiū, kad buvai, kad galėjau būti su Tavimi visus šituos metus šalia, o toliau – Tu išliksi mano širdyje ir mes toliau bendrausime – per topolių pumpurus, plautes, šermukšnių žiedus, vėdrynus, mėtas, dobilus, jonažoles ir barkūnus, dirvuoles, pelynus ir viržius.
Per žvakės liepsną ir susitikimą sapnuose – iki kol ir vėl susitiksime ten, kur galiausiai susitinka visi ir visos. <...> Mylim Tave.
P. S. Tu pastarosiomis savaitėmis atsisveikindamas sakydavai man „sudie“, o aš vis atsakydavau – „iki“. Ir dabar vistiek Tau sakau – IKI kito susitikimo TEN anapus. Begalinis mūsų dėkingumas, Šviesa ir Meilė telydi Jo Sielą grįžtant Namo."
