Pranešama, kad anksčiau dieną jis dvi valandas žaidė piklbolą, vėliau išsiuntė savo asistentą tvarkyti reikalų. Asistentui sugrįžus, M. Perry aptiktas sūkurinėje vonioje be gyvybės ženklų.
Šeštadienį apie 16 val. vietos laiku į jo namus buvo iškviesti greitosios pagalbos ekipažai, įtariama, kad žinomą vyrą ištiko infarktas ir staiga sustojo širdis, rašo dailyrecord.co.uk.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad, pasak „Mayo Clinic“, dažniausiai pasireiškiantys infarkto simptomai yra:
- Krūtinės skausmas, kuris gali priminti spaudimą, tempimą, maudimą;
- Skausmas ar diskomfortas, plintantis į petį, nugarą, kaklą, žandikaulį, dantis, kartais ir į viršutinę pilvo dalį;
- Šaltas prakaitas;
- Nuovargis;
- Rėmuo arba virškinimo sutrikimai;
- Galvos svaigimas, galintis pasireikšti staiga;
- Pykinimas;
- Dusulys.
Kaip elgtis staiga sustojus širdžiai ir kodėl būtina reaguoti čia ir dabar, anksčiau tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR pasakojo“ Santaros klinikų kardiologė profesorė Žaneta Petrulionienė.
Nuo to neapsaugotas nė vienas
Prof. Ž. Petrulionienė laidoje teigė, kad yra kelios sąlygos, kada kyla didžiausia rizika staiga sustoti širdžiai, ypač fizinio aktyvumo metu.
Gydytojos teigimu, nepatariama užsiimti intensyviu sportu neišsimiegojus, pervargus, jei keletą naktų buvo nemiegota. Taip pat intensyviai sportuoti pavojinga ir po alkoholio vartojimo, ypač jei ilgai nemiegojote.
Be to, nemažai įtakos turi ir stresas – kiekvieno patiriamo streso metu į kraują pliūpteli streso hormonų:
„Būtent streso hormonai, katecholaminai, paveikia širdies raumenį ir gali sustoti širdis nuo labai didžiulio streso hormonų pliūpsnio į kraują.“
Gydytoja pastebi liūdną tendenciją – tokių staigių mirčių atvejų vis daugėja, tačiau laiku ir tinkamai suteikta pagalba yra svarbiausias veiksnys, galintis išgelbėti gyvybę.
„Visuomenė turi žinoti ir turi mokėti suteikti pirmąją pagalbą iš karto, čia ir dabar, jeigu žmogui įvyko staigi širdinė mirtis, jis prarado sąmonę, sukniubo.
Tai būtina daryti kuo greičiau, nelaukiant, nes buvo, deja, ir liūdnų atvejų, kai žmonės tiesiog nesusigaudė, nesugebėjo, nemokėjo, nepasiryžo, gal bijojo laiku pradėti teikti pagalbą“, – teigė Ž. Petrulionienė.
Tai žinoti būtina
Įvykus staigiai širdinei mirčiai itin svarbu nedelsti, svarbi ne tik kiekviena minutė, bet ir sekundė:
„Labai svarbu užtikrinti gaivinimo ankstyvą pradžią, iš karto, nes priešingu atveju kartais būna, kad širdelė pradeda veikti, tačiau užtrukus ir užgaišus nukenčia galvos smegenys.“
Pats būtiniausias veiksmas tokiu atveju – išorinis širdies masažas. Ž. Petrulionienė primena, kad bet kokiu atveju, tai turi būti pirmas veiksmas, kurio imamasi.
„Svarbu jį pradėti iš karto, kad aprūpinti deguonimi, maisto medžiagomis, krauju visus organus ir ypatingai galvos smegenis, todėl, kad efektyvus išorinis širdies mažas tai užtikrina.
Gana ilgai galima tęsti išorinį širdies masažą – arba kol bus atneštas, surastas automatinis širdies defibriliatorius, arba kol atvažiuos greitoji medicinos pagalba.
Tokiu atveju mes išgelbėsime širdies veiklą, mes išgelbėsime galvos smegenis, išgelbėsime žmogaus gyvybę“, – aiškino kardiologė.
Kol vienas asmuo atlieka išorinį širdies masažą, kitas šalia esantis asmuo taip pat turi imtis veiksmų – kviesti greitąją medicinos pagalbą, ieškoti arčiausiai esančio defibriliatoriaus:
„Defibriliatoriai kabo labai, labai daug kur žmonių susibūrimo vietose, ten, kur yra tikimybė, kad įvyks staigi širdinė mirtis ir reikės pagalbos.
Šiuolaikiniai defibriliatoriai labai gudrūs, jie kalbantys įvairiomis kalbomis ir gali patys pasakyti, ką reikia daryti.
Bet noriu pabrėžti, kad nereikėtų pulti pradėti bėgioti, ieškoti, kur padėtas defibriliatorius. Kažkas ieško, bet vienas žmogus turi iš karto pradėti išorinį širdies masažą.“
Prof. Ž. Petrulionienė pastebi, kad susidūrus su tokiais atvejais ir paklausus, kas pradėjo gaivinimą, dažniausiai pasigirsta atsakymai pareigūnai, apsaugos darbuotojai, bendradarbiai ar studentai, praėję pirmosios pagalbos mokymus.
Todėl labai svarbu, kad kuo daugiau žmonių žinotų, kaip suteikti pirmąją pagalbą – tai gali padėti išgelbėti gyvybę.
Visą laidą „Sveikatos DNR“ galite žiūrėti žemiau esančiame vaizdo įraše:
