Agronomas ir kraštovaizdžio specialistas Tautvydas Gurskas tikina, kad šliužus ir sraiges į daržus ar gėlynus traukia lygiai tas pats kas ir žmones: įvairiausios daržovės, gražiai žydinčios gėlės ir kiti augalai.
„Manau, kad visi saldūs, sultingi ir skanūs lapai juos ir pritraukia. Kartais netgi vilioja ir palankios sąlygos gyventi. Pavyzdžiui, jeigu sudedame šiaudus ar stambų žievės mulčą, šliužams ir sraigėms pasidaro puiki terpė gyventi ir dienos metu pasislėpti.
Sulindę į mulčą arba po šiaudais jie palaukia kol atvės, pasislėps saulė ir tuomet išlindę jie čia pat savęs turi maistą. Tokios sąlygos jiems labai kompaktiškos, viskas vienoje vietoje, kad net ir miške nerasi taip“, – teigia T. Gurskas.
Kenkėjais šliužai ir sraigės laikomi todėl, kad puikiai augusių augalų vietoje jie palieka plokščią žemę arba vos matomus kotelius. Agronomas juokauja, kad tik pastebėjus buvusias visas salotas ar ridikus lygius su žeme, galima suprasti, ką iš tiesų blogo daro šie gyviai.
„Šliužai ir serenčius nugriaužia, kurių paprastai kiti vabalai vengia. Šiuos augalus sodiname tam, kad dėl jų kvapo atbaidytume vabalus ir apsaugotume daržoves, o šliužai net ir jų nebijo.
Eilę metų matome, kad vis daugiau atsiranda invazinių šliužų, kurie nugraužia ir dekoratyvinius, ir daržo augalus, todėl šiuo metu žmonės, matyt, pradėjo ruoštis jų sezonui. Kadangi jau pašilo oras, teko matyti kelis šliužus, kurie pamažu pradeda lysti ir šliaužioti“, – tikina kraštovaizdžio specialistas.
Anot vyro, žmonės pradėjo šiuo metu aktyviau ruoštis šliužų antplūdžiui dar ir dėl to, kad ši žiema nebuvo šalta, tad puikiai ją peržiemoję gyviai laukia šilto oro, kol galės pradėti ieškoti kažko skanaus ir taip niokoti sodininkų daržus, gėlynus.
Būdai, padedantys atsikratyti nepageidaujamų svečių
Tačiau, nėra bėdos, kurios nebūtų galima sutvarkyti. Atsikratyti invazinių šliužų ir sraigių padės keli efektyvūs ir paties agronomo išbandyti būdai.
Moliuskocidų granulės. Kraštovaizdžio specialistas tikina, kad yra keli įvairūs variantai, kaip galima atsikratyti nepageidaujamų svečių. Vienas jų – moliuskocidų panaudojimas.
„Jie pražudo tik moliuskus – sraiges arba šliužus, todėl nereikia baimintis, kad jie pakenks kitiems vabalams. Paprastai būtent tik šiems šliužams būna mirtis.
Moliuskocidai dažniausiai būna mėlynų granulių pavidalu, todėl jas reikėtų barstyti ten, kur šliužai ar sraigės šliaužioja. Jie mielai jas suvalgys ir taip numirs“, – tikina T. Gurskas.
Be to, reikėtų turėti omenyje, kad gausiai palijus arba pastebėjus, kad apmažėjo išbarstytų granulių, reikia jas pabarstyti pakartotinai, nes dėl lietaus jos galėjo ištirpti.
Mažesnės frakcijos mulčas. „Jeigu turite didelius šliužų antplūdžius, turėtumėte rinktis mažesnės frakcijos mulčą. Mulčiuodami gėlyną, naudokite mažesnės frakcijos mulčą, kad gyviai negalėtų po juo pasislėpti dienos metu“, – perspėja vyras.
Naudojant stambų mulčą, sraigės arba šliužai sugeba palįsti po žieve ir ten tūnoti visą dieną, kol praeis karštis, tad būtent dėl to, reikėtų atsižvelgti į tai, ką naudojate savo gėlyne.
„Nepatinka jiems ir tai, jeigu mulčiuojame akmenėliais. Ant natūralios kilmės organinio mulčo galime rasti jų gerokai daugiau nei mineralinės kilmės mulče. Įvairūs akmenėliai, skalda labiau įkaista nuo saulės ir gyviams ten būti yra per karšta“, – priduria pašnekovas.
Atsparesni augalai. Įvairiausių kenkėjų atsikratyti padės ir atsparesni augalai, kurie puikiai atsilaiko prieš bet kokius šliužus ar sraiges:
„Yra augalų, kurių tokie kenkėjai visai negriaužia arba griaužia mažiau. Mažiau nukenčia, pavyzdžiui, bijūnai, hortenzijos, nes šie augalai natūraliai turi medžiagų, kurios yra glicerolio pagrindu ir todėl į juos kenkėjai nesikėsina.“
Spąstai. Apgauti mažuosius kenkėjus galima ir jiems padarius sumanius spąstus. Agronomas rekomenduoja padėti lentelę, drėgną skudurą arba medžiagą, po kuria kenkėjai vakare palįs ir atėjus kitos dienos ryte arba tos pačios dienos vėlų vakarą juos vienu metu bus galima surinkti.
„Mačiau, kad yra gaminami ir tokie spąstai, kuomet į žemę reikia įkasti plastikinį indelį su jiems maloniu kvapu, į kurį šliužai įšliaužia ir taip jame pasilieka“, – dalinasi Tautvydas Gurskas.
Kokiems būdams negaišti laiko?
Nors dažniausiai sodininkai su sraigėmis ir šliužais pradeda kovoti pasitelkdami kaimyno, draugo ar kito sodininko taip vadinamą liaudišką patarimą, tačiau, tai dažnu atveju nutinka taip, kad iššvaistoma daugiau laiko nei yra matoma nauda.
„Facebook“ socialinio tinklo grupėse žmonės dalinasi, kad kovoti su šiais kenkėjais gali padėti alus arba limonadas, tačiau tokia gudrybė beveik kiekvienu atveju nei vienam nepasiteisina.
„Toks būdas tikrai neveikia. Šliužus ir sraiges vilioja raugo kvapas, kurį turi rauginės medžiagos, todėl jie dažniausiai jį užuodę keliauja prie jo. Jeigu įkasite į žemę stiklainėlį, kuriame bus pripilta rauginių medžiagų, tai tikėtina, kad jie atšliauš ir įkritę nuskęs.
Tačiau, niekada nesu girdėjęs, kad alaus pylimas perimetru gali padėti. Vietoje to, geriau naudoti vario preparatus. Šliužai šios medžiagos nemėgsta todėl, kad jų gleivės reaguoja su variu ir dėl to jos privengia“, – pataria T. Gurskas.
Agronomas siūlo ant pakeltų lysvių arba vazonų kraštų apklijuoti varines juosteles, pro kurias nešliauš joks šliužas ar sraigė.
Kartais nutinka ir taip, kad vietoje to, jog atsikratytų nemaloniais svečiais, žmonės surenka vynuogines sraiges ir neša jas kibirėliais pardavimui. Pasiteiravus, ką galvoja apie tokį „kovos“ būdą, agronomas nusišypso:
„Abejoju, kad ir kiek rinksite, pardavinėsite, nemanau, kad tai bus didelis biznis. Geriau patys pabandykite pasigaminti pagal receptą ir paraugi vynuoginių sraigių.
Vynuoginė sraigė, iš tiesų, darže ar gėlyne, nėra tokia baisi kaip invazinis šliužas. Daugiau bėdų sukelia jie, o jų tikrai niekas nesupirkinėja ir nevalgo.“
Kiti efektyvūs būdai
Kraštovaizdžio specialistas teigia, kad padėti gali ir pabarstyti pelenai, tad šiuo metu, kuomet šiltėja orai, kepate šašlykus ar kažką deginate, juos verčiau pasilikite ir pabarstykite ten, kur kenkėjai dažniausiai šliaužioja.
„Paprastai jie nemėgsta šliaužti per pelenus, tad toks būdas gali padėti. Kartais kaip spąstai naudojami ir trinti kiaušinio lukštai, bet tiek pelenai, tiek lukštai man labiau primena sąvartyną (juokiasi). Trūksta tik silkės galvos ir bus pakankamai baisus vaizdas. Kaip ir minėjau, geriau pasirinkite vario juosteles arba pabarstykite moliuskocidus“, – pataria agronomas.
Vyras taip pat siūlo ir dar paprastesnį metodą, kuris gali pasirodyti žiaurus, o jam atlikti reikės vos tik kastuvo.
„Aš visuomet naudoju daug paprastesnį būdą šliužų naikinimui. Vakarais su kastuvu praeinu pro daržą ir kur matau, kad šliaužia, juos pakapoju ir jie nudvesia. Tikrai neatauga jokia galva ar uodega, kaip sakoma įvairiausiuose mituose.
Praeikite kiekvieną vakarą pasivaikščiodami, tam net ir nereikia pasilenkti, o nukirtus, jie arba išdžiūsta, arba juos suėda paukščiai, nes dažniausiai kitą dieną nelabai jų ir randu. Tikėtina, kad būtent paukščiai juos ir išsinešioja. Gal ir atrodo baisiai, bet jie su mano daržovėmis irgi nesismulkina“, – sako Tautvydas Gurskas.
