Aušra Jakubonytė, LRT.lt
Kylant nerimui dėl meningokokinės infekcijos sukeliamų susirgimų gausėjimo, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vyriausiojo specialistė Nerija Kuprevičienė ramina, kad infekcijos atvejų padažnėjimas yra nežymus.
„Lietuvoje daugelį metų kasmet užregistruojama keliasdešimt meningokokinės infekcijos atvejų. Tarp jų yra keletas mirties atvejų. Kiekvienas susirgimas yra sunki infekcija, o kiekvienas mirties atvejis yra labai skaudus ir turi atgarsį visuomenėje, todėl gali susidaryti įspūdis, kad yra ženklus susirgimų pagausėjimas“, – sako N. Kuprevičienė.
Ji tvirtina, kad Lietuvoje susirgimų meningokokine infekcija skaičius per metus svyruoja nuo 50 iki 80 atvejų. Tai yra šiek tiek didesni skaičiai, nei buvo prieš keletą metų, todėl gali susidaryti įspūdis, kad gręsią susirgimų protrūkis, tačiau, anot SAM vyriausiosios specialistės, apie 1970-uosius metus ligos atvejų per metus buvo užfiksuojama apie 500.
„Meningokokinė infekcija yra paplitusi visame pasaulyje. Truputį skiriasi paplitimas tarp skirtingų serologinių tipų: pavyzdžiui, serologinis tipas A yra labiausiai paplitęs Afrikoje. Būtent ten meningokokinė infekcija pasireiškia epidemijomis. Europos Sąjungoje, Šiaurės Amerikoje tie sukėlėjai irgi cirkuliuoja, sukelia susirgimus, tačiau jie pasireiškia pavieniais atvejais“, – sako SAM vyriausioji specialistė.
Nuo 10 iki 15 procentų žmonių savo nosiaryklėje turi meningokokinės infekcijos sukėlėjų, ir tik mažiau nei 1 procentui užsikrėtusiųjų infekcija patenka į kraują.
„Susirgimas meningokokine infekcija priklauso ne tik nuo ligos sukėlėjų, bet ir nuo žmogaus individualių savybių, pavyzdžiui, genetikos. Kaip rizikos veiksniai yra įvardijamas rūkymas, persirgimas ūmia kvėpavimo takų infekcija, amžius – dažniau susirgimai pasireiškia kūdikiams ir paaugliams nuo 15 iki 20 metų. Kartais kaip rizika yra įvardijamas gyvenimas uždaruose kolektyvuose, pavyzdžiui, globos namuose ar bendrabučiuose“, – LRT.lt sakė N. Kuprevičienė.
Nors meningokokinės infekcijos susirgimai yra pavieniai, tačiau nuo 5 iki 15 procentų susirgusiųjų, nepaisant turimo efektyvaus gydymo, miršta.
Vakcina apsaugo ne nuo visų tipų infekcijos
SAM vyriausioji specialistė pasakoja, kad efektyviausia meningokokinės infekcijos profilaktika būtų skiepai, tačiau, anot jos, ne nuo visų tipų infekcijos yra sukurtos vakcinos. Iki šiol efektyvi vakcinacija buvo nuo A ir C tipo meningokokinės infekcijos, bet, pavyzdžiui, Lietuvoje ir kai kuriose kituose Rytų Europos šalyse vyrauja B tipo meningokokas. Iki šiol nebuvo vakcinos, kuri galėtų pagelbėti šios ligos atvejais.
„Tačiau nuo B tipo meningokokinės infekcijos vakcina artimiausiu metu turi būti registruota ir galbūt netolimoje ateityje turėsime labai efektyvų ginklą nuo šitos ligos“, – tvirtina N. Kuprevičienė.
Siekiant išvengti užsikrėtimo meningokokine infekcija, SAM vyriausioji specialistė pataria vengti kontakto su ligoniu, vėdinti patalpas. Padeda ir drėgnas patalpų valymas. Rankų higiena įvardijama kaip vienas pagrindinių veiksnių, galinčių apsaugoti nuo plintančių infekcijų.
Pagrindiniai meningokokinės infekcijos požymiai, į kuriuos atsižvelgus reikėtų nedelsiant kreipti į medikus, yra galvos skausmas, kaklo raumenų rigidiškumas (stingimas, atsirandantis dėl raumenų įtempimo), karščiavimas, vangumas. Jeigu tai yra meningokokinis sepsis, pats būdingiausias požymis yra bėrimas.
N. Kuprevičienė aiškina, kad jeigu meningokokas yra tik nosiaryklėje, žmogus nejaučia jokių simptomų arba jam gali atsirasti reiškiniai, panašūs į slogą. Bet jeigu meningokokas patenka į kraują, jis sukelia smegenų uždegimą, o jei paplinta po visą organizmą, sukelia organų nepakankamumą.
