Traumos visada ištinka netikėtai ir tuomet labai svarbu žinoti, kaip tinkamai elgtis. Pasak medicinos centro “Northway” gydytojos odontologės Otilijos Matutienės, remiantis apklausų duomenimis, didžioji visuomenės dalis vis dar nežino, ką daryti patyrus danties traumą, nors nuo šių žinių ir teisingo elgesio didžiąją dalimi priklauso, ar pavyks išsaugoti dantį. Kaip elgtis įvykus dantų traumai ne visada žino netgi skubią pagalbą teikiantys medikai, todėl labai svarbu skleisti šią informaciją.
Specialistės teigimu, visuomenės informavimas yra pagrindinė priemonė, siekiant sumažinti potrauminio gydymo kaštus, vizitų pas odontologą skaičių ir gauti maksimaliai optimalų danties atstatymo rezultatą.
„Dantų traumos gali būti įvairaus sunkumo: nuo lengvesnių, kai nuskeliama nedidelė danties dalis, iki labai sunkių – danties išmušimo, lydimo veido kaulų lūžių, ar galvos smegenų sutrenkimo“, – dalinasi patirtimi gydytoja.
Statistikos teigimu, 80 procentų dantų traumų įvyksta žmonėms iki 20-ties metų. Dažniausiai traumuojami dantys – viršutinio žandikaulio kandžiai. Patyrus danties traumą vieną kartą, padidėja tikimybė ją patirti ir vėl. Tyrimų duomenimis, didžiausią riziką turi berniukai dalyvaujantys kontaktiniame sporte. Tam, kad išvengti nelaimės, primygtinai rekomenduojama naudoti apsaugines kapas – jos net 6 kartus sumažina traumos ir net 80 procentų po to išsivystančių komplikacijų tikimybę.
Kadangi dantų traumos dažniausios vaikams, juos prižiūrintys suaugusieji – tėvai, mokytojai, auklėtojos turi žinoti skubios pagalbos pagrindus. „Vaikų, patyrusių traumą ir ypač nesulaukusių tinkamo gydymo, apklausa parodė, kad prarandamas noras valgyti, sumažėja pasitenkinimas maistu, vengiama valyti dantis, kyla kalbėjimo problemų. Taip pat išryškėja psichologinės problemos bendraujant – vengiama šypsotis ir juoktis taip, kad būtų matomi dantys.
Dar vienas tyrimas vertino 10-11 ir 14-15 metų amžiaus grupių paauglius. Abiejų grupių vaikams buvo parodytos bendraamžių su traumuotais priekiniais dantimis fotografijos. Rezultatai parodė, kad tai išprovokavo neigiamas emocijas ir neigiamą tokių vaikų vertinimą, išankstinį nusistatymą prieš juos“, – apie dantų traumų pasėkmes pasakoja Otilija Matutienė.
Išmuštą dantį vežkitės pas specialistus
Pasak patyrusios specialistės, pagalba pieninius ir nuolatinius dantis dantis turinčiam vaikui skiriasi.
Pieninių dantų traumos ne mažiau rizikingos nei nuolatinių. Jas patiria net apie 23 procentus vaikų. Ypatingą pavojų kelia tai, kad šalia pieninių dantų šaknų slypi nuolatinių dantų užuomazgos. Tiek pati trauma mechaniškai, tiek laiku nesuteiktas tinkamas gydymas ir vėliau atsirandantis uždegimas, gali paveikti nuolatinius dantis. Išdygus naujam dantukui jis gali būti su baltomis ar gelsvomis dėmelėmis, gali atsirasti emalio ar danties formos pakitimų ar netgi sutrikti nuolatinio danties dygimas.
„Jei jau taip nutiko, kad buvo išmuštas pieninis dantis, jo atgal įstatyti nereikia. Kokia trauma beįvyko, geriausia kuo skubiau kreiptis į savo odontologą. Taip bus didesnė tikimybė išsaugoti dantį, bus užtikrintos geresnės ateities prognozės ir užkirstas kelias komplikacijoms“, – pataria odontologė.
Pati rimčiausia nuolatinių dantų trauma yra danties išmušimas. Šiuo atveju siekiamybė yra grąžinti dantį į jo buvusią vietą, kitaip – replantuoti. Pasak gydytojos, atsitikus nelaimei, reikėtų surasti išmuštą dantį, nuplauti po tekančiu šaltu vandeniu, grąžinti į vietą ir prikąsti servetėlę. Jei nėra galimybės to padaryti, nuplautą dantį reikėtų patalpinti į transportavimui skirtą terpę.
Jei tokios neturite, tam tiks ir pienas. Jei gauti pieno taip pat nėra galimybės, galima dantį laikyti už žando ir kuo įmanoma greičiau kreiptis skubios pagalbos į odontologą. Patys dantų išmušimai labai dažni 7-10 metų vaikams dėl nepilnai susiformavusių šaknų, kaulo elastingumo. Tokiais atvejais laiku sugrąžinus dantį į vietą, įmanoma išlaikyti dantį gyvą.
Svarbiausia – saugumas
Ne retesni yra ir nuolatinių dantų nuskėlimai. „Nutikus tokiai bėdai, suraskite nulūžusį danties fragmentą ir su juo kuo skubiau kreipkitės į savo odontologą. Surastas fragmentas gali būti puikiai panaudotas atstatant dantį“, – optimistinėmis gydymo prognozėmis dalinasi specialistė.
Ilgalaikė danties išlikimo prognozė po įvykusios nelaimės labai priklauso nuo paciento pareigingumo. Išsaugant dantį labai svarbu gydytojo paskirtas režimas, puiki burnos higiena ir reguliarūs savalaikiai danties būklės sekimo vizitai, kurie gali užtrukti ne vienerius metus.
Jeigu trauma buvo visai minimali ir dėl jos nesikreipėte į gydytoją, bet vėliau pastebėjote pakitusią danties spalvą, jautrumą terminiams dirgikliams ar susidariusį pūlinį – nebeatidėliokite vizito pas odontologą.
„Tačiau, netgi žinant, kaip elgtis įvykus traumai, reikia atminti, kad visų svarbiausia – saugumas. Tik pradėjusius vaikščioti vaikus būtina atsakingai prižiūrėti, mokyti būti atsargiais žaidžiant su kitais vaikais. Kontaktiniame sporte ar kitokioje veikloje, kur yra tikimybė patirti veido srities traumą, privaloma dėvėti šalmą, apsauginę kapą“, – baigdama pokalbį primena Otilija Matutienė.
