Pastaruoju metu susirašinėjimo programėlėje „Whatsapp“ ir socialiniame tinkle „Facebook“ plinta savižudybes skatinantis žaidimas, pavadinimu „Momo“. Žaidimo dalyviams duodamas iššūkis bendrauti su nežinomu asmenimi, pasivadinusiu Momo, kuris internautams siunčia agresyvias, žiaurias žinutes su baisiais vaizdo įrašais ir nuotraukomis bei grasina žaidėjams.
Tai antras pasaulinio masto žaidimas, skatinantis savęs žalojimą ir savižudybes po „Mėlynojo banginio“.
Spaudimui pasiduoda ne visi
Anot V. Šap, toli gražu ne visi paaugliai paveikūs tokioms psichologinėms manipuliacijoms. Vieni žino apie savo draugų bandymus žalotis, tačiau patys griežtai atsisako tai bandyti, o kiti spaudimui vis tik pasiduoda.
Pastarąją paauglių grupę galima skirstyti į dvi atšakas – jaunuolius, kurie bandė save žaloti, bet suprato, kad tai skausminga, ir atsisakė toliau to imtis, bei jaunuolius, kurie spaudžiami gali ir nusižudyti
„Yra didžiausia rizikos grupė paauglių, kurie nuolat save žaloja, kurie atsiradus tam nusikalstamam skatinimui paaugliui save žaloti ar netgi mėginti nusižudyti, jie žino, kas tai yra. Nemaža dalis paauglių praeityje jau yra save žaloję arba galvoję apie tai, arba žino, kad save žaloja jų pažįstami bendraamžiai. Tai tarsi stimulas, skatinantis imtis smurto prieš save“, – tv3.lt kalbėjo V. Šap.
Būtent pastaroji paauglių grupė jautriausiai reaguoja į spaudimą nusižudyti, juos skaudžiai veikia garsių asmenų, autoritetų savižudybės.
„Jeigu nusižudo žinomas, autoritetingas žmogus, juk ne visi dėl to atsiduria savižudybės rizikoje. Atsiduria tie, kurie jau buvo rizikoje, iki tol svarstė savižudybės klausimą, savo gyvenimo prasmės klausimą. Tada automatiškai atsiduria rizikoje. Bet tas žmogus, kuris yra sveikas ir stabilus, tikrai negali būti paveiktas kito žmogaus savižudybės taip, kad pats mėgintų nusižudyti. Specialistai sako ir mano patirtis rodo, kad iki tos ribos, kada gali žaloti save arba mėginti nusižudyti, yra einama gana ilgą laiką“, – teigė psichologė.
Ką galvoja žaidimų kūrėjai?
„Mėlynojo banginio“ kūrėjas Rusijoje suimtas prieš daugiau nei pusantrų metų. Kas stovi už „Momo“, vis dar neaišku. V. Šap retoriškai klausia, kas turi būti su žmogumi, jo mąstymu, kad jis norėtų versti kitus kentėti, kad kurtų produktą, kurio pagrindinis tikslas – žmonių kančia?
„Kentės tie, kurie save žalos, kentės jų artimieji, galbūt kažkas net nusižudys. Mes kalbame apie tuos kūrėjus. Ko jie siekia? Gali siekti labai skirtingų dalykų. Gali būti ir galios siekimas, ir noras išpildyti kažkokius savo pasąmoninius norus. Sunku labai pasakyti, ko jie siektų. Faktas, kad stabilus ir gyvenimu besidžiaugiantis žmogus neskiria laiko tokiems dalykams“, – sakė V. Šap.
Psichologė pažymi, kad tokius žaidimus kuriantys asmenys patys turi tam tikrų sunkumų ir nėra sveiki bei stabilūs žmonės.
Įbrėžimai – rimtas signalas
Jei pastebite, kad jūsų vaikas ar artimasis ant kūno turi žymių, bylojančių apie savęs žalojimą, – tai rimtas signalas ir jokiu būdu ne paaugliški žaidimai, sako V. Šap. Neretai psichologės konsultacijose apsilanko paaugliai su aiškiomis savęs žalojimo žymėmis, randais. Paklausti, kaip į jas reagavo tėvai, jaunuoliai teigia, kad tėvai net nepastebėjo, nes nieko nesakė.
„Tiek šeimos nariai, tiek tėvai, tiek ir švietimo, institucijų specialistai mato, bet neretai ignoruoja tai, vadindami paaugliškais neva nekaltais bandymais. Neretai sako, ai, jis čia mumis manipuliuoja, todėl nekreipiame dėmesio. Kartais sako, esu girdėjusi iš kolegų psichiatrų, čia tokie psichopatiniai pasibraižytojai, jiems pagalbos nereikia. Per savo praktiką esu girdėjusi daug labai neteisingų vertinimų“, – sakė V. Šap.
Tačiau joks sveikas žmogus neturi minčių apie skausmo sau sukėlimą. Žaizdos ant jūsų atžalos kūno nebūtinai reiškia, kad vaikas nori nusižudyti, tačiau jos aiškiai signalizuoja, jog jis emociškai blogai jaučiasi ir taip atkreipia į save dėmesį.
„Tėvai, švietimo specialistai, šeimos nariai turi suprasti, kad, jeigu vaikas ar paauglys save žaloja, tai jis taip duoda signalą. Jis negeba papasakoti, pasakyti, kas jam yra negerai, dėl ko jis blogai jaučiasi, jis tiesiog tokia forma parodo“, – kalbėjo V. Šap.
Be to, žalodamas save paauglys bando nukreipti emocinį ir dvasinį skausmą į fizinį, pažymi psichologė.
„Kiekvienas specialistas pasakytų, kad čia nėra paaugliškas kvailiojimas ir tai yra rimta. Kiekvienu atveju savęs žalojimas yra rimtas. Jeigu paauglys save žaloja ir negauna teigiamo atsako, paramos, supratimo, pasakymo, kad tu mums rūpi, tai yra rimta, mes turime ieškoti sprendimų, tai natūralu, kad su laiku jis gali galvoti ir apie savižudybę“, – atkreipė dėmesį V. Šap.
