Rasa Pekarskienė, LRT Radijo laida „Sveikata“, LRT.lt
Deginant šiek tiek užterštą medienos kurą, pelenuose gali susikoncentruoti radioaktyvios medžiagos, bet privatūs asmenys jo nesunaudoja tiek, kiek šilumos tiekėjai, sako Radiacinės saugos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento direktorius Julius Žiliukas. „Tačiau žmonėms nerimauti nereikia, nes mūsų siena yra apsaugota. Be to, specialistai prižiūri, kad nuodingi pelenai nebūtų naudojami statybose ar išbarstomi kaip trąša“, – pabrėžia jis.
Kaip rodo Radiacinės saugos centro tyrimai, lietuviška mediena radioaktyviosiomis medžiagomis neužteršta, o perkant pelenus galima prašyti radiologinio tyrimo išvadų. Kita vertus, mes iš aplinkos nuolat gauname dozę jonizuojančios spinduliuotės – pavyzdžiui, ją skleidžia net granitas.
Radioaktyvi gali būti ir mediena, ir pelenai
Pastaruoju metu patalpoms šildyti Lietuvoje vis dažniau naudojamas medienos kuras. Jį naudoja tiek didžiosios miestų ir rajonų šiluminės katilinės, tiek privačių namų gyventojai. O medienos kuro pelenai, susidarę šilumos gamybos metu, gali būti naudojami žemės ūkyje kaip trąša. Todėl svarbu žinoti, kokia mediena yra naudojama ir kokie paskui lieka pelenai.
Išaugus medienos kuro paklausai, nebeužtenka vietinės žaliavos, todėl mediena kurui įvežama ir iš kitų šalių, tarkim, iš tų regionų, kurie galimai buvo užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis po Černobylio atominės elektrinė avarijos.
Radiacinės saugos centras yra išplatinęs pranešimą apie tai, kad pelenuose taip pat gali būti jonizuojančios spinduliuotės. Pasak Radiacinės saugos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento direktoriaus J. Žiliuko, ši tema tapo aktuali prieš keletą metų, kai žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Italijoje, kilus įtarimui ir ištyrus pelenus, nustatytas gana didelis jonizuojančios spinduliuotės kiekis – radioaktyvių medžiagų (cezio) aktyvumas viršijo Europos teisės aktuose nurodytą leistiną ribą.
Italijos teisėsaugai pareiškus, kad medienos granulės buvo atvežtos iš Lietuvos, Radiacinės saugos centras nedelsiant ėmė aiškintis, ar galėjo taip būti. „Bendradarbiavome su Valstybine ne maisto produktų inspekcija, įvairiomis kompanijomis, taigi atrinkome ir ištyrėme labai daug bandinių. Nustatėme, kad didžioji dalis gaminių yra švarūs ir neviršija jokių nereguliuojamų lygių“, – sako J. Žiliukas.
Jo teigimu, šiek tiek daugiau cezio radionuklido buvo rasta iš Baltarusijos ir Ukrainos atvežtuose bandiniuose, bet jo buvo tiek mažai, kad jokios įtakos negalėjo turėti. „Deginant didžiulius kiekius kuro ir jei jis šiek tiek daugiau užterštas, pelenuose gali susikoncentruoti radioaktyvios medžiagos, – neslepia J. Žiliukas. – Tačiau yra nustatyta, kur tokius pelenus galima naudoti. Juk pelenus galima naudoti ne tik laukams tręšti, bet ir statybinėms medžiagoms.“
Pasienyje – jonizuojančios spinduliuotės detektoriai
Draudimo į Lietuvą įvežti medienos kurą iš kitų šalių nėra, pastebi departamento direktorius, tačiau pasienyje yra sumontuoti jonizuojančios spinduliuotės vartai – juose esantys detektoriai nustato didesnę jonizuojančią spinduliuotę. „Bet kuris krovinys, nesvarbu, ar atvežtas geležinkelio, ar kelių transportu, yra patikrinamas. Jei vartai pajunta jonizuojančią spinduliuotę, aiškinamasi toliau ir atliekami tyrimai. Jei spinduliuotės kiekis neleistinas, mediena į Lietuvos teritoriją neįleidžiama“, – teigia J. Žiliukas.
Po atvejo Italijoje, sako specialistas, buvo nuspręsta išsiaiškinti, koks kuras yra Lietuvoje, kiek jo sunaudojama, kiek susidaro pelenų ir kiek radionuklidų gali juose būti. Tada buvo parengtas naujas teisės aktas, kurį pasirašė sveikatos apsaugos ministras, o akte nurodyta, kokie pelenai gali būti naudojami žemei tręšti žemės ūkyje, kokie – statybose ir kokius reikėtų tvarkyti kaip radioaktyvią atlieką.
„Privatūs žmonės, kad ir šildydami visą sezoną, nesunaudoja tiek medienos kuro, kiek šilumos tiekėjai. Todėl šitas teisės aktas ir reikalavimai taikomi šilumos tiekėjams. Tie, kurie naudoja medienos kurą ir gamina pelenus, yra įpareigoti tam tikru dažnumu atlikti tyrimus. Parduotuvėse tie pelenai neparduodami, o, mūsų žiniomis, žemės ūkiui šilumos tiekėjai atiduoda labai nedaug. Tada paprastai su žemės ūkio bendrovėmis sudaromos sutartys, tad svarbūs tik tokie atvejai“, – aiškina J. Žiliukas. Kitais atvejais, anot jo, pelenai gali būti naudojami statybiniams produktams gaminti, keliams tiesti ar landšaftui formuoti ir t. t.
„Minėtas įsakymas įsigaliojo nuo praėjusių metų lapkričio 1 dienos. Nors ne visi kuro tiekėjai yra atlikę tyrimus, didžioji dalis tai padarė. Tyrimai rodo, kad iš tikrųjų tie kuro pelenai neviršija nekontroliuojamų lygių, todėl nėra pavojingi žmonėms ar privalo būti tvarkomi kaip radioaktyvios atliekos“, – tikina departamento direktorius.
Užteršta mediena – iš Černobylio
Jo teigimu, nė vienas bandinys neviršijo nustatytos ribos, kad pelenų nebūtų galima naudoti kaip statybinės medžiagos. Tačiau nedidelis kiekis bandinių parodė, kad jų negalima naudoti žemės ūkyje. „Radiacinės saugos centro specialistai nedelsiant susisiekė su tomis įmonėmis. Buvo patvirtinta, kad tie pelenai buvo priduoti į atitinkamas įmones, kurios juos naudoja statyboms ar saugo kaip atlieką, bet nebuvo parduoti žemės ūkio bendrovėms.
J. Žiliuko žodžiais, dažniausiai užteršta mediena atvežama iš Černobylio arba iš ten, kur dar praėjusiame šimtmetyje buvo vykdomi atviri sprogdinimai: „Tačiau jų likučiai žemėje labai nedideli ir iš esmės ji nuo tų atvirų sprogdinimų nebeužteršta. Pagrindinė vieta kol kas yra Černobylis. Niekas nežino, ar tie miškai kertami, ar ne, ar panaudojami, ar su kažkuo maišomi. Į šį klausimą mes negalime atsakyti.“
Šiais metais atlikta per 70 medienos kuro pelenų mėginių, atrinktų didžiosiose šalies katilinėse, radiologinių tyrimų. Jų rezultatai rodo, kad dauguma medienos kuro pelenų tinkami naudoti dirvoms tręšti. Apie 8 proc. visų medienos kuro pelenų pagal užterštumo ceziu radionuklidų lygį negalėjo būti naudojami žemės ūkyje dirvoms tręšti, tačiau jie tinkami statybinėms medžiagoms gaminti, keliams tiesti ir kitoms statybinėms reikmėms.
„Žmonėms nerimauti nereikia, nes, pirmiausia, mūsų siena yra apsaugota. Be to, specialistai taip pat rūpinasi, kad nuodingi pelenai nebūtų panaudojami statybose ar išbarstomi kaip trąša“, – pabrėžia Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento direktorius.
Spinduliuotę skleidžia net granitas
Ilgalaikiai Radiacinės saugos centro tyrimai rodo, kad lietuviška mediena nėra užteršta radioaktyviosiomis medžiagomis. Lietuvos gyventojai neturėtų nerimauti dėl medienos kuro pelenų radioaktyvaus užterštumo, tačiau, jei turi abejonių, gali prašyti, kad pelenus parduodanti įmonė pateiktų radiologinio tyrimo išvadas.
Kaip teigia radiacinės saugos specialistai, nekenksmingos jonizuojančios spinduliuotės nėra. Žmogus iš aplinkos (pvz., dirvožemio, kosmoso) nuolat gauna tam tikrą dozę jonizuojančios spinduliuotės, taip pat jos gaunama atliekant kai kuriuos medicininius tyrimus, todėl papildomai gaunama spinduliuotė turi būti griežtai kontroliuojama, kad nekiltų pavojaus sveikatai.
Nors papildomos dozės yra minimalios, jas reikia skaičiuoti, kad nebūtų viršyta galima riba. O jonizuojančios spinduliuotės šaltinių gamtoje išties daug. Tarkim, didesnį radiacijos foną skleidžia granitas. Taigi granito paminklai taip pat skleidžia didesnę jonizuojančią spinduliuotę. Pavyzdžiui, iš granito yra pagamintas Gedimino paminklas Katedros aikštėje Vilniuje, tačiau, kaip teigia radiacinės saugos specialistai, leistinų normų jis neviršija ir ten lankytis yra saugu.
