Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistas Gražvydas Jegelevičius aiškina, kad mediniai baldai dažnai sudaromi iš medienos plokščių, kurios gaminamos iš skiedrų, drožlių ar kitų panašių medžiagų. Šios plokštės dažniausiai suklijuojamos su formaldehidinėmis dervomis, kurios skleidžia formaldehidą - sveikatai kenksmingą medžiagą.
„Kaip žinia, formaldehidas yra bespalvės dujos, turinčios specifinį nemalonų kvapą ir žalingos žmogaus sveikatai bei galinčios sukelti vėžį. Būtent dėl šių išsiskiriančių dujų įsigijus baldus kambaryje jaučiamas nemalonus kvapas, todėl rekomenduojama patalpas reguliariai vėdinti“, – teigia Gražvydas Jegelevičius.
Atskirti sveikatai nekenksmingus baldus nuo tų, kuriuose slepiasi pavojingos cheminės medžiagos, gana paprasta, kadangi mediniai baldai yra dviejų rūšių: grynos medienos arba pagaminti iš minėtų medienos plokščių. Pastarieji atpažįstami lengvai, kadangi matoma, kad baldas nėra pagamintas iš vientiso medžio, o suklijuotas iš atskirų plokščių. Be to, tiek lentynų, stalų, komodų, lovų ir kitų rūšių baldų galima rasti abu variantus.
Namuose – kenksmingas oras
Plastikiniai baldai – dar vienas pavojus mūsų namuose. Pasak cheminių medžiagų ekspertų, prieš renkantis plastikinius baldus, būtina atkreipti dėmesį, ar baldo aprašymo sudėtyje nėra įvardinta plastiko rūšis – PVC plastikas. „Įprastai ši plastiko rūšis yra minkštesnė už kitus plastikus, o jos sudėtyje yra endokrininę sistemą trikdančių ir kitaip sveikatą žalojančių medžiagų.
Šie balduose esantys lakieji junginiai sutrikdo deguonies apykaitą smegenyse, centrinės nervų sistemos veiklą, sukelia galvos svaigimą, pykinimą, silpnumą, gausiai išsiskiria į orą esant ypač šiltai kambario temperatūrai. Todėl siekiant patirti kuo mažesnę žalą dažnai vėdinkite patalpas ir pasirūpinkite tinkama namų ventiliacija“, – pataria Gražvydas Jegelevičius.
Reikalavimai gamintojams
Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis komentuoja, kad Europos Sąjungos (ES) nuostatose yra griežti visiems galiojantys reikalavimai dėl baldų gamyboje naudojamų medžiagų ir galimos jų taršos.
„Žinoma, pasitaiko atvejų, kai Lietuvoje baldai gaminami garažuose ir nelegaliai, o jų gamyboje, siekiant mažesnių gamybos sąnaudų, gali būti naudojamos nesaugios ir aplinkai bei sveikatai kenkiančios medžiagos.
Todėl renkantis baldą patarčiau skirti daugiau laiko išsiaiškinant, kas ir kur jį pagamino. Nesidrovėkite paklausti gamintojo sertifikatų ar daugiau informacijos apie baldų gamyboje naudojamas medžiagas“, – ragina Alfredas Skinulis.
Vis dėlto, anot aplinkos apsaugos instituto direktoriaus, šiais laikais gamintojai saugo savo vardą ir siekia būti socialiai atsakingais. Pavyzdžiui, 49-iose pasaulio šalyse parduotuves turintis Švedijos koncernas „Ikea“ vadovaujasi filosofija gaminti baldus ne tik mažesnėmis sąnaudomis, bet ir baldų gamyboje naudoti ekologiškesnes medžiagas.
Norint atsikratyti kenksmingų baldų
Jei namuose turite aplinkai ir sveikatai pavojingų baldų, patartina ieškoti galimybių juos pakeisti. Vis dėlto, Alfredo Skinulio teigimu, nusprendus baldų atsisakyti, jokiu būdu jų neišmeskite į buitinių atliekų konteinerį.
Senus nereikalingus baldus galima priduoti savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, kurios iš gyventojų priima ne tik stambias atliekas, bet ir perdirbimui į antrines žaliavas tinkamas atliekas: stiklą, plastmasę, metalus, makulatūrą, taip pat statybinės ir griovimo bei pavojingas atliekas.
Gyventojai informaciją vienoje vietoje apie baldus ir kitas atliekas, jų pridavimo vietas bei atliekų tvarkytojus gali rasti www.atliekos.lt.
„Praėjusiais metais gyventojai į Vilniaus regione esančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles atvežė 500 tonų nereikalingų baldų. Be to, pastebima, kad kasmet į aikšteles pristatomų baldų atliekų kiekis auga ir tai byloja, kad Lietuvos gyventojai tampa sąmoningesni ir rūpinasi švaresne aplinka“, – nurodo Alfredas Skinulis.