Paklausus, ką 31-erių E. Pukšlys veikė anksčiau savo gyvenime, jis tam turi trumpą atsakymą. „Gyvenime galima sakyti neveikiau nieko.
Dariau nusikaltimus, dirbau užsienyje kelis metus, bet tuomet pinigus taip pat pasidarydavau ir iš kitų veiklų, sėdėjau ne kartą kalėjime... kol papuoliau į reabilitacijos centrą“, - savo istoriją pradeda vyras.
E. Pukšlys šiuo metu net neketina slėpti savo gyvenimo istorijos ir tvirtai pripažįsta – „Taip, aš esu buvęs narkomanas“. Vyras pasakoja, kad narkotikams jis pinigų gaudavo iš nusikaltimų – sukčiavimų, pinigų, išviliotų iš svetimų žmonių ar net apgaudinėjant draugus.
„Kai esi narkomanas – šiame pasaulyje tau jau nėra nieko švento“, - nuoširdžiai atsidūsta jis.
Pabandė keturiolikos
Tačiau dabar grįžkime į visos E. Pukšlio istorijos pradžią. Narkotikų istorijos pradžią, kurią atrodė greitai nutrauks dar vaikiškos baimės.
Pirmą kartą, dar tuomet jaunas paauglys, E. Pukšlys išbandė rūkyti žolę, tačiau kaip pats vyras pasakoja, ji jam nepatiko, bet jis troško pabandyti kažko stipresnio ir labiau atpalaiduojančio.
„Pirmą kartą parūkęs žolės, buvau labai prigąsdintas. Tačiau sulaukęs 14-iolikos, pirmą kartą pabandžiau heroino. Jo suvartojau gana per didelę dozę, daug vėmiau ir labai bijojau užmigti, nes buvau prisiklausęs apie perdozavimus. Galvojau, kad užmigsiu ir daugiau nebeatsikelsiu“, - prisimena vyras.
Tuomet E. Pukšlys tik apsidžiaugė, jog atsikėlė sveikas ir nusprendė – šis narkotikas tikrai buvo ne jam. Tačiau praėjus dešimtmečiui, vyras į Lietuvą grįžo iš užsienio, kur buvo išvykęs uždarbiauti.
„Buvo eilinės mano atostogos, dvi savaites šventėme su draugais. Pradėjau pyktis su mama, ji mane ragino sustoti gerti, o man taip buvo negera... Pamenu daviau draugui pinigų, kad jis atneštų kažko, kas man sumažintų pagirias. Jis man atnešė narkotikų. Iš pradžių supykau, nes prisiminiau visas savo vaikystes baimes, bet surūkius kelis dūmus, man viskas labai palengvėjo“, - nieko neslepia jis.
Manipuliacija draugais
Anot jo, iš pradžių vienos narkotikų dozės užtekdavo trims, tada – dviems, o galiausiai vyras priėjo ir prie leidžiamų narkotikų.
„Narkotikus leidausi apie kelerius metus, tuomet vėl išvažiavau į užsienį. Ten sutikau savo gerus draugus ir baigėsi mano vartojimai. Nors populiarūs narkotikai jiems nebuvo nuodėmė, bet jeigu jau juos vartodavai veniniu būdu, tuomet jau viskas, jiems atrodydavai narkomanas, nebe žmogus“, - priduria vyras.
Po kiek laiko E. Pukšlys vėl grįžo į Lietuvą, o čia, savo rajone, sutiko ir draugus, kurie užsiimdavo heroino prekyba. Prasidėjo 1,5 metų trukęs laikotarpis, kai vyras narkotikus, anot jo, vartojo labai stipriai.
„Iš tų gerų draugų, kurių turėjau stiprų pasitikėjimą, pasiskolinti kelis šimtus man būdavo vieni juokai. Vienas skambutis, kelios minutės ir priveždavo į reikiamą vietą. Tačiau labai greitai jie pamatė, kad tai yra mano manipuliacijos, pradėjo man nebeskolinti. Tuomet pradėjau išvilioti pinigus iš žmonių, juos apgaudinėti. Palaikiau santykius su žmonėmis iš kalėjimo“, - pasakoja jis.
Narkotikus pasigamindavo namuose
Praėjus ne daug laiko, buvo suimti vyro draugai, užsiėmę prekyba narkotikais. Tačiau pats vyras pasakoja, kad jis buvo vis dar priklausomas nuo narkotikų.
„Vienas draugas pasiūlė susileisti gana populiarių vaistų. Tai buvo kaip ir narkotiko pakaitalas, bet jo reikėjo vartoti labai daug ir dideliais kiekiais.
Nusprendžiau išbandyti šį būdą. Tiesa, jis man nepatiko dėl to, kad trumpai veikė, o patiko dėl to, kad tai buvo labai pigus ir greitai, iš namuose randamų priemonių pagaminamas narkotikas. Beje, nebuvo ir jokio kriminalinio pavojingumo“, - sako jis.
Tačiau po 1,5 metų vyras pradėjo jausti stiprius ir realius narkotikų fizinius padarinius. „Man buvo sunku judinti dešinę koją, pastebėjau, kad lėtėja mano kalba ir mąstymas, pradėjau nerišliai kalbėti. Jaučiau, kad po truputį aš vis degraduoju. Nekreipiau į tai dėmesio“, - atvirauja E. Pukšlys.
Šliauždavo ir eidavo sienomis
Vėliau vyras atsidūrė kalėjime. Ten, dvi savaites negavus narkotinių medžiagų, vyrui sutriko sveikata. „Nebegavo smegenys veiklios medžiagos, pradėjo atsisakinėti visas kūnas. Į mano kamerą atėjo policija mane vesti į teismą. Atsistojau ir tiesiog nukritau“, - prisimena jis.
Tuomet vyras pagalvojo, kad jam yra fizinis išsekimas, vyrui teismą atidėjo dviem dienom.
„Tačiau ir tą dieną viskas pasikartojo. Išsigandau, pradėjau melstis, kad tai nebūtų pabaiga. Vaikščiojau kaip gyva daržovė, praradau koordinaciją, šliaužiau. Iki šios dienos aš negaliu eiti atbulomis“, - pasakoja jis.
2,5 metų prabuvęs pataisos namuose, anot jo, vyras čia susirado draugų, kurie jį skatino aktyviai sportuoti. Kaip prisimena pats E. Pukšlys, bičiuliai jam kartodavo, kad laisvėje juo niekas nesirūpins, todėl jis pats turi atsistoti ant kojų ir viso laiko nešvaistyti lovoje. Tačiau išėjus iš kalėjimo vyras ir vėl neatsilaikė narkotikų traukai.
„Išėjęs į laisvę, su savo draugais gėriau tris dienas. Sėdėjau lovoje ir gėriau, iki tualeto namuose nueidavau sienomis. Kai vartodavau, mano kojos būdavo kaip laidai, jos visiškai atsisakydavo“, - sako vyras.
Lemtingi skambučiai
Tačiau vieną dieną E. Pukšliui paskambino pažįstamas, pasidomėjo, kaip jis gyvena, papasakojo, kad šiuo metu gydosi reabilitacijos centre „Naujas gyvenimas“. Bet E. Pukšlys tuomet negalėjo ilgai kalbėti su senu pažįstamu, nes, anot jo, laukė dar viena narkotikų dozė.
„Po dviejų savaičių man paskambino Olga Balčiūnienė. Ji siūlė man atvažiuoti į reabilitacijos centrą, bet tuo metu man rūkyti buvo daug svarbiau už viską. Neigiau, kad man reikia pagalbos, iš karto atsisakiau važiuoti ten.
Pusę metų bandžiau kažką įrodyti savo jėgomis, bet ačiū dievui, jog suvokiau, kad man reikia keisti požiūrį į gyvenimą“, - pasakoja jis.
Vyrui yra diagnozuota toksinė encefalopatija. „Man sakė, jog gyvenime nebepasveiksiu ir nebebūsiu toks, koks buvau. Bet aš esu labai didelis optimistas, mano šypsena visada yra labai plati.
Žinau, kad padedant dievui, aš būsiu sveikas. Reabilitacijos centras „Naujas gyvenimas“ man labai padėjo. Nežinau kur būčiau dabar jei ne jis ir čia esantys žmonės, geriausiu atveju vėl atsidurčiau kalėjime“, - priduria jis.
E. Pukšlys pripažįsta, kad nusprendęs apsilankyti reabilitacijos centre, jis iš jo išėjo jau po mėnesio ir vėl, anot jo, penkias dienas vartojo narkotikus. Tačiau po jų, vyras suprato – toks gyvenimo kelias ne jam.
Dabar vyras svajoja likti savanoriauti reabilitacijos centre ir padėti panašaus likimo žmonėms.
„Aš nevartoju jau aštuonis mėnesius. Santykiai su mama dabar yra labai geri, tikiuosi mane priims jau ir į giminės susitikimus. Mano sveikata ir koordinacija sparčiai gerėja, nes sportuoju. Dėkoju dievui, šiai organizacijai ir Mariui Balčiūnui. Džiaugiuosi, kad ši organizacija šiandien keliasi į aukštesnį lygį“, - tikina jis.
Duris atveria naujas centras
Šiandien, gegužės antrąją, duris atveria naujos reabilitacijos centro „Naujas gyvenimas“ patalpos. Jos įsikūrusios Trakų rajone, Onuškio seniūnijoje, Gudašių kaime.
Centro vadovas Marius Balčiūnas įsitikinęs, kad tokie centrai labai reikalingi, nes būtent juose žmonėms, priklausomiems nuo narkotikų, atsiveria kelias į naują gyvenimo etapą.
Reabilitacijos centras ,,Naujas gyvenimas“ savo veiklą sėkmingai vykdo jau ne vienerius metus ir tai padėjo atsistatyti daugelio žmonių gyvenimams.
Baigę reabilitacijos centro gydymo kursą, didžioji žmonių dalis nustojo vartoti narkotines medžiagas ir alkoholį bei pradėjo gyvenimą iš naujo.
Bendruomenė pasiruošusi padėti kiekvienam, kuris turi priklausomybę ir nori pradėti ne tik sveikimo, bet ir naujo gyvenimo kelią. Kiekvienas, kuris nori pajusti laisvės ir blaivaus gyvenimo skonį, galite kreiptis į mus pagalbos ir mes padėsime!
