Daugelis žmonių sodininkystę laiko hobiu, kuris padeda atitrūkti nuo modernaus pasaulio. Jei pamėgsite šią veiklą, ne tik turėsite šviežių daržovių ir vaisių derlių, bet ir jausitės sveiki bei gerai nusiteikę. Šiame straipsnyje papasakosime apie akivaizdžią sodininkystės naudą jums ir jūsų šeimai.
Mažiau streso
Nyderlanduose atliktas tyrimas parodė, kad sodininkystė – puikus būdas kovoti su įtampa ir stresu. Tai tarsi atpalaiduojantis laisvalaikio praleidimo būdas. Atlikus stresą sukėlusią užduotį, grupelė žmonių buvo
padalyta į dvi dalis: po 30 minučių vieni turėjo skaityti knygą uždaroje patalpoje, o kiti – dirbti sode. Pastebėta, kad pastaroji grupė buvo geriau nusiteikusi, o dalyvių organizmuose buvo rastas mažesnis adrenalino kiekis.
„Šiuolaikinio pasaulio žmonės labai prisirišę prie telefonų ir nešiojamųjų kompiuterių, dėl to jie tampa irzlūs, sunkiau susikaupia, patiria stresą“, – sako sodininkystės instruktorė iš Ilinojaus Andrea Faber Taylor.
Laimei, toks prisirišimas – pagydomas. Mičigano universiteto tyrėjai ir A. F, Taylor tikina, kad dėmesio sutelkimas į gamtą gali atgaivinti ir suteikti jėgų.
Iškeisdami išmanųjį telefoną į gervuogių krūmynus sode, susidorosite su įtampa ir nuovargiu. „Ryto rasa, gėlės, paukščių čiulbėjimas ir gamtos kvapai privers jus jaustis neapsakomai gerai ir sumažins įtampą“, – tikina A. F. Taylor.
Geresnė nuotaika
Norvegijoje atlikti tyrimai parodė, kad darbas sode gali padėti išsivaduoti iš depresijos gniaužtų. Tyrimo dalyviai, kuriems buvo diagnozuota depresija, turėjo apie šešias valandas per savaitę praleisti sode prižiūrėdami gėles ar daržoves. Pastebėta, kad po trijų mėnesių dauguma dalyvių nebejuto tokių stiprių depresijos simptomų. Be to, net pasibaigus tyrimui, dalyvių pakili nuotaika išsilaikė dar pora mėnesių.
Tyrėjai mano, kad sodininkystė, kaip naujas užsiėmimas, padėjo žmonėms išsivaduoti nuo depresijos, bet kai kurie ekspertai turi ir kitokį paaiškinimą.
Christopheris Lowry iš Kolorado universiteto atliko įdomų tyrimą. Jis pelėms sušvirkštė nekenksmingų dirvožemyje rastų bakterijų (Mycobacterium vaccae) ir pastebėjo, kad jos kai kuriose pelių smegenų dalyse pagreitino serotonino apykaitą, o šis hormonas – kontroliuoja pažintines funkcijas ir veikia kaip antidepresantas. Žinoma, tai nėra tas pats, kaip išgerti prozako, bet poveikis labai panašus. Ch. Lowry aiškina, kad žmones vystėsi gamtoje ir buvo pripratę prie šių bakterijų poveikio, tačiau ilgainiui iš gamtos persikėlus į miestus, žmogaus imuninė sistema pasikeitė, dėl to galėjo atsirasti visos šiandieninės modernios ligos – nuo išeiminės širdies ligos iki diabeto ir depresijos. „Iš naujo susipažinę su šiomis bakterijomis galime panaikinti daugybę problemų, – sako Ch. Lowry.
Dirbdami sode galite mėgautis grynu oru ir saulės šviesa, o tai skatina kraujo cirkuliaciją ir gyvybiškai svarbių funkcijų darbą. „Sode yra daug įvairių darbų, todėl kiekvieną kartą mankštinate skirtingas raumenų grupes ir kūno dalis“, – sako „Sodininkystės bendrijoms“ programos koordinatorius Williamas Maynardas. Galbūt nesate pajėgus kiekvieną dieną tampyti smėlio prikrautų maišų, tačiau ravėjimas ir sodinimas sustiprins jūsų širdį ir kraujagysles, pramankštins galūnes. Tokie darbai tinkamiausi vyresnio amžiaus žmonėms, kuriuos kankina lėtiniai skausmai.
„Sodininkystė – nėra įprasti pratimai, kurių kartojimas gali pabosti“, – sako pelno nesiekiančios organizacijos „Southside Community Land Trust“ direktorė Katherine Brown. – Bet koks užsiėmimas veikia skirtingai ir vis kitas kūno dalis.“
Nauda smegenims
Kai kurie tyrėjai mano, kad nuolatinė veikla sode mažina riziką senatvėje susirgti silpnaprotyste. Atlikus du atskirus bandymus su šešiasdešimtmečiais ir septyniasdešimtmečiais žmonėmis, kurie bent kelias valandas per savaitę praleisdavo sode, buvo įrodyta, kad jiems sumažėjo silpnaprotystės rizika, atitinkamai 36 ir 47 procentais. Šie rezultatai nėra galutiniai, bet parodo, kad fizinė ir protinė veikla sode teigiamai veikia žmogaus smegenis.
O tiems, kurie jau susidūrė su silpnaprotystės simptomais, paprastas pasivaikščiojimas sode gali tapti puikia terapija. Daugelis slaugos namų, skirtų silpnaprotyste ir Alzheimerio liga sergantiems žmonėms, šiandien turi specialiai įrengtus didelius sodus, kuriuose net Alzheimerio liga sergantysis ras kelią atgal. Sodo kvapai, garsai ir vaizdai padeda atsipalaiduoti ir sumažina įtampą.
Maistas, kurį auginate sode – sveikiausias kokį tik galite valgyti. Ne vienas tyrimas įrodė, kad tie, kurie turi sodybas, valgo kur kas daugiau vaisių ir daržovių nei jų bendraamžiai. „Žmonės, kurie patys augina daržoves, paprastai linkę maitintis sveikai“, – sako K. Brown. Sodininkų vaikai taip pat nuo mažens išsiugdo sveikos gyvensenos įpročius, daugiau valgo šviežių vaisių ir daržovių. „Eating for the Future“ programos vadovė Anne Palmer tikina, kad tokie vaikai mėgsta naujoves, todėl nesibaimina paragauti nematytų maisto produktų.
„Stebėjau ne vieną valgio gaminimo ir sodininkystės pamoką su vaikais, – pasakoja A. Palmer. – Nesitikėjau, kad tiek daug vaikų nepabijos išbandyti tokių daržovių kaip cikoriją ar gražgarstė, kurios išsiskiria ryškia spalva arba specifiniu skoniu.“
Nuo ko pradėti?
Jums nereikia didelio daržo ar kiemo, kad galėtumėte sodinti. Visų pirma, galite pradėti nuo kambario sąlygomis augančių augalų arba sodinti daržoves į specialius vienkartinius vazonėlius. „Ar kada susimąstėte, kad namuose galite išauginti nuostabų vyšninių pomidorų derlių vos 20 litrų talpos kibire? Jums tereiks pradurti skylutes kibiro dugne, kad vanduo galėtų cirkuliuoti“, – sako K. Brown.
Naujokai, kurie nori mokytis sodininkystės pagrindų, daugybę informacijos gali rasti internete arba knygynuose. Vis dėlto geriausia pasikonsultuoti su patyrusiu sodininku, kuris patars ką ir kaip sodinti arba paskatins jus prisijungti prie sodininkų bendruomenės.
Parengė Rasuolė Čepulinskaitė
