Kol dar nevėlu
Kol dar neprisėdote prie stalo ir nepersivalgėte siūlome keletą gudrybių. Prieš eidami į svečius, išgerkite kelias stiklines vandens, o atsisėdę prie stalo stenkitės valgyti kuo lėčiau, taip greičiau pajusite sotumo jausmą ir yra vilties, jog nepersivalgysite. Tačiau, jei gerai pažįstate save ir žinote, kad nepersivalgyti neįstengsite, dar iki didžiojo valgymo liko pora dienų –pradėkite treniruoti savo skrandį ir maitintis gausiau. Po švenčių tikrai jausite mažiau nemalonių simptomų.
Ech, tos sočiosios šventės...
Tačiau šventės baigsis ir vėl užplūs tas ne retam pažįstamas jausmas, kai kankina sunkumas pilve, o gal net pykina, bloga, nors rodos pasisėmėme tiek energijos, jaučiamės nepelnytai silpni, ima miegas, slegia nesuprantamas nuovargis. Persivalgėme... Ir tai ne tik nemalonūs pojūčiai, bet ir akivaizdi žala mūsų kūnui. Ir ne tik dėl naujų priaugtų kilogramų. Mes jį dabar labai apkrovėme, nes kuo daugiau valgėme, tuo daugiau virškinimo fermentų turėjo gaminti mūsų organizmas. Juk jam visa tai reikia suvirškinti. Na ir vargsta tada mūsų kasa, kepenys, tulžis ir ištampytas skrandis.
Gydytojai dietologai ramina, persivalgyti vieną kartą, ne taip pavojinga, kaip daryti tą nuolat.
Po sotaus Velykų stalo gali pakakti bent 3-4 valandas pagulėti, palaukti kol maistas paliks skrandį ir tikėtis, kad pagerės. Deja, net ir vienkartinis apsivalgymas – žalingas, dažniausia grėsmė – „pasigauti“ kasos uždegimą – pankreatitą. Tačiau daug kas priklauso ir nuo to, ką valgome. Pvz., mėgėjus riebų maistą užsigerti alkoholiu, pankreatitas ypač greitai „pastebi“.
Tik persivalgę, nesumanykite atikratyti savo prarasto saiko rezultatų, ėmė aktyviai sportuoti. Taip rizikuosite pakenkti savo širdžiai ir kraujagyslėms, nes sočiai privalgius daugiau kraujo susitelkia žarnyne, o mažiau kituose organuose. Jei turite tokią riziką, gali ištikti net miokardo infarktas.
Dabar viskas! Badausiu!
O to daryti tai tikrai nereikia. Pora iškrovos dienų – teisingas pasirinkimas. Bet iškrovos diena – tai ne badas. Reikia valgyti vienos rūšies, ne riebų, nekaloringą maistą, gerti daug skysčių. Galima nusipirkti preparatų su virškinimo fermentais. Šiek tiek apie juos. Fermentų, kurie pagerina, paskatina, palengvina (rinkitės, tinka viskas) virškinimą gali trūkti nuolat, kai organizme yra sutrikusi jų gamyba ar išsiskyrimas, arba mūsų atveju – persivalgius švenčių metu. Abiem šiais atvejais gali būti gydoma geriamaisiais virškinimo fermentų preparatais. Virškinimo fermentus reikia vartoti valgant arba iškart pavalgius (per 10–15 min.). Tokių preparatų, kuriuos galima būtų gerti vos vieną kartą per parą, neieškokite, nes nerasite. Kodėl? O gi todėl, kad virškinimo fermentai mūsų organizmui reikalingi būtent tada, kai reikia virškinti bei pasisavinti maisto medžiagas.Bet kokiu atveju prieš perkant tokius preparatus, nepakaks pasitikėti reklama, o reikia pasitarti su gydytoju ar bent vaistininku, kokius iš preparatų gausybės pasirinkti.
O štai keletas iškrovos dienų pavyzdžių:
1. Per dieną suvalgykite iki 1 kilogramo daržovių, žinoma be jokių „pagerinimų“ Išgerkite 2 litrus paprasto vandens.
2. Suvalgykite 6 bananus (ne iš karto, o dienos bėgyje).
3. 600 gramų liesos varškės ir 2 litrai skysčių.
4. Na, ir žinoma, kefyras! Tądien negerkite ir nevalgykite daugiau nieko, o mėgaukitės 2 litrais kefyro.
Ką daryti su kiaušiniais?
Gal ir gerai, kad kiaušiniai pabrango. Nebevirsime jų tuzinais, nebelaikysime jų šaldytuve po švenčių kelis mėnesius, gailėdami išmesti. Gal numarginsime sau kiekvienas po vieną, na ir antrą – nešti į svečius, ir pakaks.
Tačiau kiaušiniui verta pasakyti ir ginamąjį žodį. Taip, mes žinome, kad kiaušiniuose, o būtent trynyje, yra cholesterolio (0,2 – 0,3 g). O mes juk stengiamės (?) jo gauti kuo mažiau. Bet verta žinoti, jog kiaušinyje yra daug lecitino – 8,6 %, kuris trukdo cholesteroliui kauptis ant kraujagyslių sienelių. Tai ką, nevalgykime trynio ir viskas bus gerai? Bet pasirodo, trynys yra pati vertingiausia kiaušinio dalis kitomis prasmėmis. Trynio riebaluose yra daug nepakeičiamųjų nesočiųjų riebalų rūgščių, kurias organizmas gerai įsisavinama. Be to, juose yra daug riebaluose tirpstančių vitaminų A, E, D, tiamino, riboflavino ir kt. Mineralinių medžiagų kiaušinio trynyje yra apie 1 %, t.y. dvigubai daugiau negu baltyme.
Be to, jei visai atsisakysime kiaušinių galime susidurti su kita problema. Mūsų organizmui gali imti trūkti tokios medžiagos, kuri atsako už mūsų atmintį, dėmesio koncentraciją. Tai – cholinas. O jo yra kiaušiniuose, todėl jei valgysime juos protingais kiekiais, turėsime daugiau naudos, nei žalos.
O kiaušinį rinktis? Žinoma, belieka tokį kurį išperėjo „Maxima“. O jei rimtai, verta žinoti, kad didelį kiaušinį bus padėjusi sena višta. Jaunos vištelės kiaušinyje – daugiau baltymų, tačiau senoji deda mažiau cholesterolio turinčius kiaušinius. Rinkitės.
Gražių, sveikų šv. Velykų!
