Limfoma arba limfmazgių vėžys – tai dažniausia kraujo vėžio rūšiai priskiriama vėžio forma. Apie 90 proc. ligos atvejų išgydoma. Limfoma pirmiausiai pažeidžia limfmazgius, tačiau vėliau gali išplisti į kitus organus. Limfomos skirstomos į Hodžkino ir ne Hodžkino limfomas.
Pagrindinis skirtumas tarp abiejų rūšių limfomų yra tai, kad esant Hodžkino limfomai navike randama Reed-Sternbergo ląstelių (vadinamos gydytojų, kurie pirmieji jas detaliai aprašė, vardais). Šios didelės piktybinės ląstelės yra pakitę B limfocitai. Kuo daugiau randama šių ląstelių, tuo labiau liga išplitusi, tuo mažiau lieka sveikų ląstelių.
Limfomos ląstelės pasižymi sugebėjimu plisti į kitas vietas, visų pirma į kitus limfmazgius, tačiau gali patekti ir į kraują, o su juo - į įvairius organus. Kai tik ląstelės patenka į naują vietą, ten jos vėl ima daugintis ir suformuoja naują naviką.
Ne Hodžkino limfoma
Yra labai daug ne Hodžkino limfomos tipų (apie 29). Visi jie skirstomi į dvi dideles grupes: mažo piktybiškumo (arba lėtai augančių) bei didelio piktybiškumo (arba greitai augančių) limfomų.
Ne Hodžkino limfoma gali būti skirstoma į grupes pagal ląstelių, iš kurių susiformuoja navikas, tipus - B ląstelių arba T ląstelių, didelių arba folikulinių ląstelių. Dažniausiai pasitaiko B ląstelių limfomų (apie 85 proc.), T ląstelių limfomomis dažniau serga vaikai arba paaugliai. Daug rečiau būna odos ne Hodžkino limfoma, kitaip vadinama mycosis fungoides.
Hodžkino limfoma
Hodžkino limfoma sudaro tik apie 8 proc. visų limfomų. Priklausomai nuo to, kokios ląstelės vyrauja. skiriami keli Hodžkino limfomos variantai: limfocitinis, nodulinės sklerozės, mišrių ląstelių, limfocitų išsekimo bei neklasifikuojamas. Hodžkino limfoma dažniau serga vyrai. Dažniau sergama 15-40 m. ir vyresniame nei 55 m. amžiuje.
Gydantis gydytojas gali paaiškinti, kokio tipo limfoma diagnozuota Jums. Dažniausiai limfomos tipas nustatomas operacijos metu pašalinus pažeistą limfmazgį (tokia procedūra vadinama biopsija) ir ištyrus jį mikroskopu (nustatoma naviko morfologija).
1. Padidėję kaklo, pažastų ir kirkšnių limfmazgiai
Padidėję kaklo, pažastų ar kirkšnių limfmazgiai turėtų būti signalas nueiti pas gydytoją. Dažniausiai tai būna vienintelis limfomos požymis, tačiau apčiuopus padidėjusius mazgelius, nebūtinai reiškia, jog susirgote limfoma. Atlikus tyrimus, apie padidėjusių limfmazgių priežastis, jus išsamiai informuos gydytojas.
2. Staigus svorio mažėjimas
Dėl neaiškių priežasčių staigus svorio netekimas, gali taip pat reikšti limfomos ligos buvimą.
3. Karščiavimas
Koks bebūtų karščiavimas be priežasties - tai turėtų būti pretekstu nuvykti pas gydytoją. Karščiavimas susijęs su mazgo patinimu, dažnai maišomas su infekcijos buvimu, todėl dažnai limfoma neaptinkama ankstyvojoje stadijoje.
4. Gausus prakaitavimas naktį
Į šį varginantį simptomą, kada prabundate naktį permirkę nuo prakaito, negalite nekreipti dėmesio.
5. Viso kūno niežėjimas
Ši unikali situacija susijusi su tuo, kad limfomos ląstelės išskiria tam tikrus sekretus, kurie sukelia tokią reakciją.
6. Apetito stoka
Jeigu dėl apetito stokos netekote 10 proc. savo kūno svorio, tai gali būti ženklas, kad sergate limfoma. Nedelskite ir kreipkitės į gydytoją!
7. Silpnumo jausmas
Kadangi vėžio ląstelės dauginasi, jos pasiima iš jūsų organizmo daugiau energijos, todėl jaučiate silpnumą.
8. Dusulys
Limfoma gali sukelti tokius simptomus kaip dusulys. Priklausomai nuo vietos, kurioje yra židinys, gali atsirasti galvos, pilvo ar skrandžio skausmas.
Gydymas:
Gydant limfomas pastaraisiais metais pasiekta didelė pažanga ir vis didesnį skaičių ligonių, sergančių limfomomis (tiek Hodžkino, tiek ir ne Hodžkino), galima išgydyti net ir tada, kai liga išplitusi. Dažniausiai naudojami gydymo būdai - spindulinė terapija ir chemoterapija (atskirai arba derinant šiuos gydymo metodus - skiriant kartu arba vieną po kito), radioterapija.
ŽIV sergantys pacientai dažniausiai iš visų limfomos formų suserga ne Hodžkino limfoma, kuri pasireiškia vėlyvojoje ŽIV stadijoje. Simptomai: odoje ir burnos ertmėje atsiranda kraujuojančios opos. Gydymas - labai sudėtingas.
Jaučiasi puikiai
Nepaisant ligos, premjeras S. Skvernelis tikina, kad šiandien dienai jis jaučiasi gerai.
„Matyt, privataus gyvenimo apsauga negalioja nei man, nei mano šeimai, nevertinate jūs, kad turiu ir mažametę dukrą, kuri stebi, žiūri televiziją, su kuria reikia kalbėti. Tokia, matyt, yra mūsų kultūra.
Tenkinant jūs smalsumą, galiu pasakyti, kad paskutinį profilaktinį patikrinimą turėjau 2018 m. liepos mėnesį, buvo viskas tvarkoje, jaučiausi puikiai. Tiesiog po prezidento rinkimų nusprendžiau tęsti ir atlikti profilaktinį patikrinimą, kurio metu buvo pastebėti limfinės sistemos sutrikimai, kurių anksčiau nebuvo pastebėta. Tik chirurginės operacijos metu buvo patvirtinta, kad tai yra limfoma“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį kalbėjo premjeras.
Premjeras patvirtino, kad šiuo metu limfoma yra pirminės stadijos, jam taikoma imunoterapija ir chemoterapija, premjeras jau perėjo pirmąjį gydymo ciklą.
„Šiandien jaučiuosi puikiai. Gydytojai tikisi pilno pasveikimo, to tikiuosi ir aš. Dėkoju visiems už palaikymą, supratimą, subtilumą. Tokiais atvejais paaiškėja, kas yra kas Lietuvoje, artimoje ir tolimesnėje aplinkoje“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Jis skatino gyventojus nuolat tikrintis sveikatą, nors šie ir mano besijaučiantys puikiai. S. Skvernelis taip pat patikino, kad tęs savo darbus ir tebeina premjero pareigas, o liga darbui trukdyti neturėtų.
