Visais atvejais, kai įtariamas apsinuodijimas, geriausia nedelsiant skambinti į Apsinuodijimų informacijos biurą (tel. 8 5 236 20 52). Specialistai konsultuoja visą parą.
Bendrieji pirmosios pagalbos principai apsinuodijus paprasti. Jei nuodų suvalgyta, o žmogus sąmoningas, suaugusiajam galima sugirdyti stiklinę vandens, o vaikui vandens kiekis apskaičiuojamas pagal kūno masę ir duodama maždaug 5 ml kilogramui kūno masės (pvz.: jei vaikas sveria 10 kg, jam reikėtų duoti išgerti apie 50 ml vandens).
Jei nuodų pateko į akis, pažeistą akį būtina nedelsiant 15–20 minučių plauti po tekančiu vandeniu, pakeliant akių vokus. Prisikvėpavus nuodingų medžiagų pirmoji pagalba – grynas oras.
Gėlių ir daržo trąšos
Apsinuodijus trąšomis dažniausiai atsiranda pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. Labai sunkius apsinuodijimus sukelia koncentruotos kompleksinės trąšos. Tokiu atveju gali atsirasti dusulys, cheminis virškinamojo kanalo nudegimas, kvėpavimo takų pažeidimai.
Vabzdžių įkandimai
Pagrindiniai vabzdžiai, kurių įgėlimas gali sukelti vienokių ar kitokių reakcijų, yra šie: bitės, vapsvos, širšės, skruzdėlės, uodai, sparvos, gyliai. Įgėlimo vietoje juntamas skausmas, stiprus niežėjimas, paraudimas, patinimas. Bitės įgėlimo vietoje gali likti tamsus geluonis. Jį reikia atsargiai pašalinti, nubraukiant geluonį. Pavojingiausia yra bendra organizmo reakcija: galvos svaigimas, pykinimas ir vėmimas, bendras silpnumas, bėrimas, plintantis visame kūne, padažnėjęs kvėpavimas, švokštimas, sąmonės netekimas. Šiais atvejais nedelsiant reikėtų kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Jei įgelta į galvos ar veido sritį – kaklą, liežuvį, apatinio žandikaulio sritį, vietinė audinių reakcija ir be alergijos požymių gali būti grėsminga gyvybei dėl kvėpavimo takų tinimo, sutrikdančio kvėpavimą. Jei nėra alergijos vabzdžio nuodams, simptomai pranyksta savaime arba pakanka vietiniam gydymui skirto šaldomojo tepalo. Jei žmogus alergiškas vabzdžių įgėlimams ar pastebima bendra organizmo reakcija, būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.
Gyvatės įkandimas
Paprastoji angis – vienintelė nuodinga Lietuvos gyvatė. Jos nuoduose yra baltymų, fermentų, sukeliančių audinių pažeidimą ir kraujo kūnelių irimą. Pirmuosius simptomus, įgėlus gyvatei, lemia tai, ar daug nuodų įkandimo metu gyvatė spėjo sušvirkšti žmogui, taip pat labai svarbus nukentėjusiojo amžius, bendra būklė, įkandimo vieta (pavojingiausios – galvos ir veido sritys).
Įkandimas būna skausmingas, dažniausiai įgelta galūnė tinsta, gali atsirasti baimė, galvos skausmas ir svaigimas, silpnumas, padažnėjęs širdies plakimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Vėliau tinimas gali stipriai plėstis, atsirasti gyvybei pavojingų komplikacijų. Gyvatės įkandimas vaikui gali būti mirtinas, tad labai svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Labai svarbu gyvatės įgeltai vietai suteikti stabilią padėtį, kad ši nejudėtų. Įkąstą vietą pirmosiomis valandomis po įvykio rekomenduojama šaldyti, nuo galūnės būtina nuimti žiedus, laikrodį. Negalima įkąstos vietos užveržti, pjaustyti, deginti.
Iš azoto ir deguonies sudarytos cheminės medžiagos – nitritai, nitratai – neturi kvapo, skonio, labai ilgai išlieka vandenyje net šį virinant ar kitaip ruošiant. Vasarą atostogaujant sodybose, kaimuose, labai pavojinga ruošti maistą naudojant netikrintų šulinių vandenį, nes jis gali būti užterštas nitratais.
Ypač pavojinga ši medžiaga yra nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus. Apsinuodijimas nedideliais nitratų kiekiais dažnai nepastebimas. Gleivinėse, pirštų galiukuose, ausų pakraščiuose atsiranda mėlynas atspalvis, gali pradėti pykinti, varginti vėmimas.
Jei apsinuodijama stipriai, sutrinka kvėpavimas, širdies veikla, prarandama sąmonė, pamėlsta visas kūnas, o kraujas įgauna šokoladinį atspalvį. Jei įtariamas apsinuodijimas nitratais, būtina kuo skubiau kreiptis į medikus: skambinti į Apsinuodijimų informacijos biurą, kviesti greitąją pagalbą.
