O žvarbų rudenį ir šaltą žiemą į namus atneš gaivų pavasario dvelksmą, sušildydami ne tik kūną, bet ir sielą.
Alyvos
Gegužę grožimės violetiniais kvepiančiais alyvų žiedais, tačiau jie turi ir gydomųjų savybių. Keletą žydinčių šakelių (nuo neskiepyto krūmo) vertėtų nusiskinti ir sudžiovinti tamsioje palėpėje ar džiovykloje.
Alyvų žiedus tinka maišyti į arbatą sergant diabetu. Jie padeda šalinti inkstų akmenis, geriami sergant podagra, krečiant karščiui, sutrikus šlapimtakių veiklai. Užpilti spiritu alyvų žiedai tinka trinti skaudančius sąnarius.
Bijūnai
Džiovintų vaistinių bijūnų lapelių galima įmaišyti į bet kurią arbatą. Šios puošnios daugiametės gėlės nuo seno vartojamos Tibeto bei kinų medicinoje nuo skrandžio negalavimų, menstruacijų skausmų bei nervų ligoms gydyti.
Gudobelės
Gudobelės vaisiai – nuo seno žinomas vaistas širdžiai stiprinti, tačiau panašių gydomųjų savybių turi ir jų žiedai, tad labai naudinga juos maišyti į žolelių arbatas.
Gudobelės reguliuoja širdies ritmą, stiprina širdies bei galvos kraujotaką, vartojami esant nemigai. Ypač tinka vartoti menopauzės metu – šalina galvos svaigimą, dusulį, gerina medžiagų apykaitą, mažina kraujo spaudimą bei „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje.
Pušys
Gegužę reiktų ne tik kuo dažniau pasivaikščioti po pušyną ir pakvėpuoti gydančiu pušų aromatu. Pušys išskiria fitoncidus, kurie stiprina kvėpavimą, valo plaučius, žadina kraujo apytaką, gerina medžiagų apykaitą.
Vertėtų nusiskinti bei sukramsnoti vieną kitą maloniai kvepiantį pušies ūgliuką. Tai tikras vitamino C ir karotino sandėlis, tačiau netinkamas vartoti sergant inkstų ir kepenų ligomis.
Reikėtų prisirinkti ir pušų ūglių atsargų – jų arbata labai tiks peršalus ar skaudant gerklei, kosint. Tik nereiktų jų padauginti, nes gali sudirginti skrandį.
Gelsvai balti šermukšnių žiedai skleidžia ypatingą kvapą ir pritraukia bites. Jeigu jų aromatas jums patinka – šermukšnių žiedų arbata irgi bus gardi. Ne tik šio medžio uogos, bet ir žiedai tinka gerti netekus apetito – didina skrandžio rūgštingumą, laisvina vidurius, skatina prakaitavimą.
Takažolės
Tai kukli kiemo žolelė, aplipusi smulkiais lapeliais, besidriekianti tiesiog po kojomis. Tačiau takažolė – labai vertinga, gydymui ji vartojama nuo senų senovės: turi daug vitaminų, gerina medžiagų apykaitą, skatina šlapimo išsiskyrimą, saugo inkstus nuo akmenų susidarymo, dezinfekuoja žarnyną, slopina virškinamojo trakto gleivinės uždegimus, stiprina kraujagyslių sieneles.
Jos vertėtų maišyti į profilaktinių arbatų mišinius. Jų nuoviras vartojamas ir išoriškai: plaukams stiprinti, nuo odos ligų – spuogų, bėrimų, egzemų, dermatitų.
Žemuogės
Ne tik žemuogių uogos, bet ir jauni lapeliai su žiedeliais turi gydomųjų savybių, juose daug vitaminų ir mikroelementų. Žemuogių lapeliai tinka gydyti skrandžio ir žarnyno uždegimus, viduriavimą, žarnyno atoniją, kepenų ligas, mažakraujystę, inkstų, tulžies pūslės ir šlapimo pūslės akmenligę.
Jie tinka gerti laikantis dietų ir siekiant mažinti antsvorį, pagreitina medžiagų apykaitą.
