Kaip vykdomas diabetikams būtinų juostelių, matuojančių cukraus kiekį kraujyje kompensavimas, paklausėme Lietuvos Diabeto asociacijos (LDA) prezidentės Vidos Augustinienės. Pradžiai ji priminė, pirmojo (būdingesnio jauniems) ar antrojo (būdingo vyresniems pacientams, nors dabar jau serga ir jauni žmonės) tipo cukrinis diabetas išsivysto, kada organizmas gamina nepakankamą kiekį hormono insulino. Jei kraujyje šio hormono pritrūksta, tuomet po valgio į kraują patekusi pagrindinė visų ląstelių energetinė medžiaga – gliukozė, negali patekti į ląsteles. Ląstelės pradeda badauti ir išsiskiria kenksmingi produktai. Siekiant kompensuoti kasos pagaminto insulino trūkumą, naudojami dirbtiniai preparatai.
Net ir sveikam žmogui – išalkus ir pavalgius, susinervinus ar pasportavus – cukraus lygis kraujyje kinta, tačiau to nereikia baimintis. Sergančiajam diabetu žinoti savo cukraus kiekį kraujyje ir stengtis, kad jis nebūtų per didelis ar per mažas, būtina. Cukraus kraujyje matavimas tam tikru nustatytu metu yra viena svarbiausių kovos su cukriniu diabetu sąlygų. Tai atliekama naudojantis savikontrolės priemonėmis – cukraus matavimo prietaisu (gliukomačiu) ir keičiamomis diagnostinėmis juostelėmis.
LDA prezidentė paaiškino, kad diagnostinės juostelės yra skiriamos ligoniui ir jis jas gauna vaistinėje nemokamai pagal jam nustatytą diabeto tipą, o ne pagal tai, kaip kraujyje svyruoja cukraus kiekis, nes sergant diebetu, cukraus kiekis gali ir padidėti, ir sumažėti.
Skiriami trys diabeto tipai: pirminis cukrinis diabetas būna nuo insulino priklausomas arba I tipo cukrinis diabetas, nuo insulino nepriklausomas, arba II tipo cukrinis diabetas ir gestacinis cukrinis diabetas, tai agliavandenių apykaitos sutrikimas nėštumo metu.
Privalomojo sveikatos draudimo fando biudžete numatyta, kad vaikams, sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu, kompensuojama 1800 diagnostinių juostelių per metus; suaugusiesiems, sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu, – 900 juostelių per metus; suaugusiesiems, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu ir besigydantiems insulinu, – 300 diagnostinių juostelių per metus; suaugusiesiems, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu bei besigydantiems peroraliniais antidiabetiniais vaistiniais preparatais, – 150 diagnostinių juostelių per metus.
Nėščiosioms, sergančioms cukriniu diabetu, papildomai kompensuojama 600 juostelių nėštumo laikotarpiu, o nėščiosioms, sergančioms gestaciniu diabetu, – 150 juostelių nėštumo laikotarpiu.
Tačiau Diabeto asociacijos prezidentė akcentavo, kad skiriamų ir kompensuojamų juostelių ligoniams dažnai nepakanka ir jie turi pirkti papildomai.
Dėl konkrečios www.balsas.lt lankytojos situacijos, Vida Augustinienė turėjo keletą abejonių. Pasak jos, jei juostelės nebuvo kompensuotos, gal klausiančioji neserga diebetu, o pageidavo tų priemonių įsigyti pati, taigi tokiu atveju jos yra perkamos.
Kitas galimas variantas, kai žmogui dar nėra nustatytas diabetas, bet yra jo rizika, taigi, jis gydosi pats, taikydamas dietą, keisdamas gyvenimo būdą, bet nevartodamas nei insulino, nei diabetikams skirtų tablečių. Tokiu atveju, juostelės taip dar neskiriamos.
V. Augustinienė, prisipažino pati esanti diabetikė ir priminė, kad visiems sergantiems diabetu galima nemokamai konsultuotis su gydytoja endokrinologe Ona Jurkauskiene LDA buveinėje, Vilniuje, Gedimino pr. 28/2, 404 kabinete
Daugiau informacijos apie diabetą galima rasti Lietuvos diabeto asociacijos tinklapyje http://www.dia.lt/
