„Iš vienos pusės toks spartus naikintinų vaistų kiekio augimas rodo, kad kasmet vis daugiau Lietuvos gyventojų elgiasi atsakingai ir nenaudojamų vaistų nebeišmeta į šiukšlių dėžę ar neišpila į kanalizaciją, o grąžina vaistinėms. Tačiau kita vertus, suprantame, jog nebūtų ką išmesti, jei vaistai būtų skiriami ir įsigyjami racionaliai“, – sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė.
Ligonių kasų atlikti skaičiavimai rodo, jog pernai buvo parduota 21,2 mln. kompensuojamųjų vaistų pakuočių arba 5 proc. daugiau negu užpernai. Įdomu tai, kad panašiu dydžiu – 4 proc. – per tuos pačius metus padidėjo ir farmacinių atliekų surinkimas.
Taip pat pastebėta, jog per 2021 m. antrąjį pusmetį buvo parduota 4,4 mln. kompensuojamųjų vaistų pakuočių, kai paciento priemoka padengiama ir primokėti nieko nereikia. Tai yra 8 proc. daugiau nei 2020 m. antrąjį pusmetį, kuomet nauja vaistų priemokų padengimo tvarka tik įsigaliojo. Taigi gerėjant vaistų prieinamumui, didėja ir kompensuojamųjų vaistų suvartojimas. Pacientai yra linkę nepraleisti progos įsigyti ženkliai daugiau nemokamai gaunamų vaistų.
„Tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek Lietuvos medikai, sveikatos ekspertai nuolat primena, kad vaistus vartoti reikia atsakingai, saikingai, pasitarus su gydytoju ir vaistininku. Tačiau nemažai žmonių nepaiso gydytojo patarimų ir juos perka bei vartoja savo nuožiūra, neretai įsigyja net ir pirmą kartą vartojamų vaistų didesnį kiekį, nei iš tikrųjų reikalinga, ypač jei jiems taikoma nuolaida. Jei pacientai vaistus įsigytų ir vartotų racionaliai, o gydytojai juos skirtų tinkamai, stalčiuose nesikauptų pasenę vaistiniai preparatai ir žmonės sutaupytų milijonus eurų kitoms reikmėms“, – neabejoja I. Medžiaušaitė.
Naujas vaistas – iš pradžių tik 10-čiai dienų
Ligonių kasos primena, kad gydytojas, pirmą kartą pacientui paskirdamas naują kompensuojamąjį vaistą, turi teisę išrašyti jo tik 10 dienų, jei liga ūmi, o kitais atvejais – vieno mėnesio gydymo kursui. Tik įsitikinus, kad vaistas pacientui yra tinkamas, saugus ir efektyvus, gali būti išrašomas jo receptas ilgesniam gydymo kursui − iki 3 ar 6 mėnesių.
Gydytojui išrašius ilgalaikio gydymo tęsimo receptą, taip pat reikėtų nurodyti, kokiu dažnumu pacientas turėtų ateiti į vaistinę įsigyti vaistų. Turint receptą ilgalaikiam gydymui galima vaistinėje apsilankyti dažniau − kas 2 arba kas 3 mėnesius − ir įsigyti mažesnį kiekį vaistų, už kurį primokėti vienu kartu reikėtų mažiau. Jei gydymas būtų keičiamas, namuose neliktų nesuvartotų vaistų.
Kur dėti pasenusius ir nebereikalingus vaistus?
Svarbu žinoti, kad visus pasenusius ir nebereikalingus vaistus gyventojai turėtų atnešti į vaistines, kuriose dirbantys specialistai privalo juos priimti nemokamai. Vaistus privalo priimti absoliučiai visos vaistinės. Jei kuri nors vaistinė atsisako iš žmonių priimti pasenusius vaistus, apie tai būtina informuoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Medicinos pagalbos priemonės, tarp kurių – švirkštai, taip pat laikomi pavojingomis medicininėmis atliekomis, jų negalima išmesti bet kur. Jei švirkštus pacientų namuose naudoja medicinos darbuotojai, suteikus paslaugą, jie juos turi ir surinkti. Tokia pati tvarka galioja ir lašinėms, panaudotoms pirštinėms bei kitoms atliekoms – medicinos darbuotojai pasirūpina jų utilizavimu. Tais atvejais, kai vaistus susileidžia patys gyventojai, sukauptus švirkštus jie gali nemokamai atiduoti į savo savivaldybės stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Šios aikštelės taip pat priima ir medicininius termometrus.
Pasenusius arba nereikalingus maisto papildus galima išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, nes maisto papildas nėra vaistas. Tuo tarpu vitaminus, kurie gali būti priskiriami vaistų grupei, priima vaistinės, o jei nėra priskiriami – tuomet juos reikia išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.
