Vienintelis šiuo klausimus atliktas tyrimas, nors yra mažas ir darytas seniai, rodo, kad nosį krapštančiųjų procentas siekia net 91%, rašoma ctvnews.ca.
Pasižvalgę po pasaulį pamatysime, kad žmogų su pirštu nosyje aptikti lengva – kai kurie tai daro diskretiškai, o kiti – nebūtinai – pavyzdžiui, nosį krapštanti užfiksuota net Anglijos karalienė.
Juokai juokais, tačiau nosies krapštymas gali būti rimta bėda. Taip žmonės ne tik perneša savo bakterijas bei virusus į visus paviršius, kuriuos paliečia ko nors paieškoję savo nosyje, bet taip pat ir ant pirštų esantys mikrobai patenka į nosį, o to tikrai nenorime, sako infekcinių ligų specialistas dr. Paulas Pottingeris iš Vašingtono universiteto Medicinos mokyklos Sietle.
Tai reiškia, kad ir koronavirusas gali plisti dėl nosies krapštymo, kartu su kitais virusais – gripu ar rinovirusu (paprastuoju peršalimu).
Kaip koronavirusas patenka į organizmą
Nosis yra vienas iš trijų pagrindinių koronaviruso patekimo į kūną kelių – kiti du yra burna ir akys. Nosis turi visą eilę apsauginių mechanizmų, skirtų patogenų sustabdymui – tai ir plaukeliai šnervių pradžioje, ir gleivinės membranos.
Drėgnos nosies sienelės turi mikroskopines liaukas, kurios gali į kvėpavimo takus išskirti gleives – atsaką į įsibrovėlius. Taip sustabdomos ne tik žiedadulkės bei nešvarumai, bet ir mikroskopinės dalelės – bakterijos bei virusai, aiškinai dr. P. Pottingeris.
Taigi, tam tikras kiekis gleivių yra geras ir sveikas dalykas, kuris saugo organizmą. Tačiau kai nosyje esančios gleivės išdžiūsta kartu su tuo, ką sustabdė, susiformuoja tai, kas liaudiškai vadinama snargliais. Vieną tokį pajutę nosyje dažnai nė negalvodami jį išsitraukiame.
Tačiau daugelis žmonių nesupranta, kokia pažeidžiama gali būti šnervių vidaus oda. Krapštant nosį joje susiformuoja smulkūs epitelio įbrėžimai nosies ertmėje, sako molekulių virusologas Cedricas Buckley, anksčiau dirbęs biologijos dėstytoju Jacksono universitete Misisipės valstijoje, JAV, o dabar sudarinėjantis tiksliųjų mokslų programas mokykloms.
„Pažeidus šį barjerą patenkama tiesiai į kapiliarus, kurie tampa virusinės infekcijos patekimo į organizmą kanalu“, – aiškina C. Buckley, taip pat dirbantis atsako į COVID–19 pandemiją grupėje. Kai taip nutinka, tikimybė mikrobams nuo ranku patekti tiesiai į kraujotaką labai padidėja.
Atsikratyti blogų įpročių
Nosies krapštymo reikėtų vengti, ypač pandemijos metu. Tačiau blogų įpročių atsikratyti sunku, ypač tokių automatiškų, kaip nosies krapštymas.
Nosies krapštymas, nagų kramtymas, odos lupinėjimas, lūpų kramtymas ir plaukų pešiojimas psichologų yra laikomi „į kūną sutelktu repetatyviu elgesiu“. Tai tokie veiksmai, kurie yra nukreipti į patį žmogaus kūną ir kurių tikslas yra tvarkyti ar šalinti tam tikras kūno dalis, sako dr. Elias Aboujaoude, psichiatrijos profesorius iš Stanfordo universiteto Kalifornijoje ir ten veikiančio obsesinio kompulsinio sutrikimo klinikos direktorius.
Tokie elgsenos įpročiai gali virsti klinikiniais sutrikimais, jei pradeda kenkti žmogaus asmeniniam gyvenimui ar profesinei veiklai. Visgi daugeliui tai – tiesiog blogi įpročiai, o ne rimti sutrikimai.
Įpročių atgalinė terapija, kognityvinės elgesio terapijos tipas, yra įrankis, dažnai naudojamas psichiatrų gydant į kūną sutelkto repetatyvaus elgesio atvejus.
Ši terapija padeda sąmoningai atkreipti dėmesį į savo elgesį ir jo pasekmes bei įprasti pakeisti nosies krapštymą pakeisti „konkuruojančiu įpročiu“, sako dr. E. Aboujaoude. Kitaip tariant, pacientams siūloma su rankomis daryti ką nors mažiau kenksmingo ir labiau socialiai priimtino – pavyzdžiui, suspausti kumštį ir jį laikyti arba suspausti antistresinį kamuoliuką.
Šiuo atžvilgiu kaukės dėvėjimas gali būti labai pravartus. Kaukė ne tik apriboja oru plintančias koronaviruso daleles, bet ir sukuria fizinį barjerą ir taip padeda blokuoti nesąmoningą piršto judesį link nosies bei įprotį krapštyti nosį.
„Jei žmogus tikrai nori nustoti krapštyti nosį, neabejotinai vera pasinaudoti šiuo tam neįtikėtinai palankiu žmonijos istorijos laikotarpiu, kai visi turime būti prisidengę veidus“, – sako P. Pottingeris.
Geriausia nosies sveikatos praktika
Jei manote, kad nosį krapštote ne iš įpročio, o dėl nuolat nepatogumo jausmą keliančios užsikimšusios nosies, tuomet verta pasitikrinti pas gydytoją. Gali būti, kad bėda visai ne sutirštėjusiose nosies gleivėse, o kitose problemos, kurias reikia spręsti.
„Tai gali būti kreiva nosies pertvara, nosies ertmės uždegimas, polinkis į sezonines ar lėtines alergijas, dėl kurių nosies membranos yra nuolat patinusios“, – sako C. Buckley.
Geriausias būtas išsivalyti gleives yra išsipūsti nosį į servetėlę ir tuomet nusiplauti rankas, o ne nosyje ieškoti lobių.
Fiziologinio skysčio purškalai bei nosies valymui skirti indeliai taip pat yra puikūs pasirinkimai. „Nepamirškite, kad sukietėjusios gleivės vis tiek yra gleivės. Jei gleives sudrėkinsite, galėsite išsipūsti nosį ir nieko krapštyti nereikės“, – primena P. Pottingeris.
Tačiau jis taip pat įspėja, kad kiekvienam šeimos nariui reikėtų turėti savo nosies valymo priemones – jomis dalintis negalima net su artimiausiais žmonėmis.
Jos taip pat turi būti švarios, jas reikia reguliariai dezinfekuoti, kad ant jų nepradėtų kauptis mikrobai, kurie kitą kartą pasinaudojus ta pačia priemone ir vėl atsidurs nosyje. Jei naudojate nosies valymo indelį, būtinai rinkitės sterilizuotą vandenį. Dar nuo sukietėjusios gleivinės padeda oro drėkintuvai, kurie neleidžia išsausėti orui namuose.
Užkirskite kelią COVID–19 ir nepraraskite uoslės
Jie rūpinsitės savo nosies sveikata ir, žinoma, nekrapštysite nosies, sumažės tikimybė susirgti ir koronavirusu, o taip pat juo užkrėsti kitus. Dirbdamas su COVID–19 pacientais P. Pottingeris sako pastebėjęs, kad viena iš ilgalaikių šios virusinės infekcijos pasekmių yra anosmija arba uoslės praradimas, kuris taip pat paveikia ir skonio pojūtį.
Jis pasakoja, kad su šia problema susidūrę pacientai būna „labai, labai nusiminę, nusivylę ir priblokšti, kad daugiau nebegali mėgautis maistu. Medikas tikisi, kad šie pacientai anksčiau ar vėliau skonio ir uoslės pojūčius atgaus, tačiau kai kuriems teks dar ilgokai to palaukti.
