Tačiau VMVT specialistai įspėja – ne visų rūšių dešrelės yra tinkamos kepimui:
* Dešrelės pagal apdorojimo būdą gali būti „virtos“ ir „virtos kepamosios“ arba „dešrelės kepimui“. Todėl renkantis dešreles reikia atkreipti dėmesį, kokia yra gaminio paskirtis ir apdorojimo būdas.
Svarbu nesusimaišyti, nes pavadinimai gali būti panašūs. Pavyzdžiui, vadinamos „Medžiotojų“ dešrelės rinkoje yra ir kepamosios, ir skirtos vartoti tik pašildytas.
* Svarbu pažiūrėti į sudedamųjų dalių sąrašą etiketėje – jei gaminyje yra nitritinės druskos (natrio nitrito (E250)), tokios dešrelės yra netinkamos kepimui, todėl rinkitės dešreles be nitritinės druskos bei su kuo trumpesniu sudedamųjų dalių sąrašu.
* Tos pačios rekomendacijos galioja ir renkantis rūkytas dešreles. Reikėtų rinktis kepti tas, kurių sudėtyje taip pat nėra nitritinės druskos.
Siekiant išvengti policiklinių aromatinių angliavandenilių, susidariusių rūkymo metu, padidėjimo ir viršijimo leistinos normos, rekomenduojama rūkytas dešreles kepti suvyniotas į foliją arba kitais būdais apsaugoti nuo atviros ugnies.
Būtina žinoti ir dar 1 svarbų dalyką
* Taip pat svarbu žinoti, kad kepant dešreles svarbu parinkti kepsnines ar kepimo būdą, kad būtų galima surinkti riebalus varvančius nuo kepamų dešrelių. Įkaitę riebalai ima kaisti ir skleidžia dūmus, kuriuose yra pavojingų aromatinių angliavandenilių.
Ant laužo kepant dešreles, kurių sudėtyje yra natrio nitritai, jo likučiai reaguoja su aminais ir amino rūgštimis, esančiomis mėsoje. Tuomet susidaro kancerogeniniai junginiai – nitrozaminai, kurie ilgainiui gali sukelti sveikatos negalavimų.
Nitrozaminai paprastai susidaro aukštesnėje nei 110 °C temperatūroje, o kepant ant laužo ar kepsninėje temperatūra visada yra tokia arba dar aukštesnė.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija
