Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės, pirmiausiai dėl tiesioginio kontakto su žydinčiu vandeniu gali pasireikšti alerginė reakcija: odos bėrimas, paraudimas, niežėjimas, sloga, akių ašarojimas. Taip pat gali atsirasti akių, ausų ir kvėpavimo takų uždegimai, o gurkštelėjus tokio vandens – virškinimo sutrikimai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas.
„Kalbėti apie vandens užterštumą yra labai svarbu. Ypač todėl, kad visuomenėje vis daugėja alergiškų žmonių. Dėl šios priežasties svarbu, kokiame vandenyje maudomės. Žinoma, Lietuvoje turime daug nuostabių vandens telkinių, kuriuose maudytis yra saugu, bet kiek ilgai jie bus saugūs – priklauso nuo mūsų pačių. Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie švaresnių telkinių išlaikymo. Tuštintis ir šlapintis gamtoje reiktų tik nurodytose vietose ir toliau nuo vandens telkinių. Su išmatomis ir šlapimu iš mūsų organizmo pašalinamos bakterijos, kurias paskleidus vandenyje ar šalia jo, galima užkrėsti kitus“, – pranešime spaudai komentuoja ji.
Vaistininkė priduria, kad paliekamos šiukšlės taip pat išskiria aplinkai nedraugiškas medžiagas, o cheminių priemonių (muilai, šampūnai, indų plovikliai) naudojimas vandens telkiniuose sutrikdo įprastą jų mikroflorą, kas vėliau sąlygoja vandens užterštumą.
Dermatitas po maudynių ežere?
Metelių regioninio parko atstovai pernai pranešė apie tai, kad Dzūkijos jūra vadinamą Dusios ežerą užpuolė šistosomų lervos, dėl kurių poilsiautojus ištiko šistosominis cerkarinis dermatitas.
„Svarbu tokio vandens negerti, jame neplauti maisto produktų, o išsimaudžius – išsivalyti ausis, nusisausinti veidą, energingais judesiais rankšluosčiu apsivalyti kūną. Šios lervos gali patekti per odą ir sukelti odos niežulį, bėrimus. Lervos gali patekti gali ir per sveiką odą, bet kur kas greičiau, jei natūralus odos barjeras yra pažeistas, oda sausa, turi žaizdelių. Odos sudirginimas dažniausiai praeina po kelių valandų ar dienų“, – aiškina G. Tautkevičinė.
Jei užsikrečiama pakartotinai, anot jos, sudirgimas gali būti intensyvesnis, pakilti temperatūra. Jei kasantis pažeidžiama oda, gali atsirasti antrinė odos infekcija. Norint išvengti infekcijų, svarbu stebėti, kokiame vandenyje maudomasi. Atsiradus stipriam niežuliui, stengtis nesikasyti, naudoti šaltus kompresus, kurie mažina alerginę reakciją, jei reikia, galima naudoti antihistamininius preparatus ir į tokį vandens telkinį nebelysti. Ypač svarbu, kad vaikams nardant ir pliuškenantis, vandens nepatektų į burną.
„Pastebėjus bėrimus, niežėjimą, pakilusią temperatūrą, kurie po dienos nepraeina, ar atsiradus intensyviam viduriavimui, skausmingam ar su krauju šlapinimuisi – būtina kreiptis į gydytoją. Svarbu pasakyti, kur vyko maudynės prieš atsirandant simptomams“, – pažymi vaistininkė.
Užterštas vanduo nuodija organizmą
Norintiems maudytis nežinomoje vietoje G. Tautkevičienė pataria apsižvalgyti, ar nėra ženklų, nurodančių, kad vanduo nėra tinkamas maudynėms. Kartais jokių įspėjamųjų ženklų gali ir nebūti, bet jei prie vandens jaučiamas prastas kvapas, maudytis nerekomenduojama. Jei vizualiai vanduo atrodo drumzlinas, matomos rudos ir žalios dalelės bei dumblių kilimai, tokiame vandenyje maudytis taip pat nederėtų.
„Jei vanduo atrodo įtartinas, rekomenduojama maudynes atidėti – ypač vaikams, nėščiosioms, alergiškiems ar turintiems nusilpusią imuninę sistemą. Visų vandens telkinių baimintis tikrai nereikia. Bet jei vanduo kelia įtarimą ir neteko toje vietoje anksčiau mėgautis vandeniu, vertėtų pasidomėti, ar tame telkinyje tikrai galima maudytis. Bet koks užterštas vanduo yra pavojingas sveikatai. Toks vanduo gali sukelti alergines reakcijas, virškinamojo trakto sutrikimus bei uždegimines ligas, kurių gydymas gali užtrukti“, – įspėja vaistininkė.
Ji tęsia sakydama, kad užterštas vanduo, patekęs į organizmą, jį apnuodija, o apsinuodijimo intensyvumas priklauso nuo to, kiek ir kuo užterštas vanduo, koks jo kiekis pateko ir kokia organizmo būklė. Vieniems tai gali pasireikšti greitai praeinančiu vėmimu, pykinimu, viduriavimu, kitiems – intensyviu, niežtinčiu bėrimu, aukšta temperatūra, stipriu organų uždegimu. Tokiu atveju reikia skubios gydytojų pagalbos. Pavojinga ne tik gurkštelėti tokio vandens, bet ir jame plauti indus ar maisto produktus, kurie termiškai nebus apdoroti.
„Karštomis dienomis patarčiau vengti vandens telkinių, kurie atrodo įtartinai ar žinome, kad tuo metu dažniausiai žydi, prieš važiuojant reikėtų pasidomėti vandens telkinio būkle. Patarčiau turėti pakankamą kiekį geriamo vandens visiems šeimoms nariams, taip pat ir keturkojams, o vaikams būtinai papasakoti, kodėl svarbu negerti vandens iš ežero“, – rekomenduoja G. Tautkevičienė.
Jos teigimu, svarbu tinkama odos priežiūra, nes jei oda yra sausa, sudirgusi, paraudusi – tai ženklas, kad natūralus apsauginis odos barjeras pažeistas. Tokiu atveju oda negali apsisaugoti ir užsikrėtimo rizika padidėja. Išsimaudžius abejotiname vandenyje, rekomenduojama kruopščiai nusiprausti su muilu, o atsiradus negalavimui – kreiptis į specialistus.
„Dažniausia klaida – stengimasis slopinti vėmimą ar viduriavimą. Kaip tik turi būti leidžiama organizmui natūraliai išvalyti toksinus. Norint padėti organizmui, reikia pacientui duoti aktyvintos anglies ar diosmektito, kurie sugeria toksinus ir organizmui lengviau juos pašalinti. Diosmektitas taip pat pasižymi skysčius reguliuojančiomis savybėmis. Mažina perdėtą skysčių šalinimą, bet visiškai jo neužslopindamas“, – sako vaistininkė.
