Lietuvą jau ir iki šiol supurtė ne vienas skausmingas įvykis, kai vaikai nuo savo šeimos narių, pačių artimiausių žmonių, nukentėjo taip, kad dėl jų gyvybės kovojo didžiausios medikų brigados.
Deja, ne visi atvejai baigėsi laimingai.
Švenčių metu Raseiniuose sumušta mergytė kovoja dėl gyvybės. Pasak gydytojo Rimanto Kėvalo – šiuo metu skaičiuojamos lemtingos valandos, per kurias paaiškės, ar dvimetė išgyvens.
Vis dėlto būta tragedijų, kurios, deja, pasibaigė tragiškai. Kas vyksta Lietuvoje ir kodėl nepavyksta užkardyti smurto prieš vaikus?
A. Jonaitienė nužudė du vaikus
2008-aisiais už dviejų mažamečių sūnų nužudymą Almai Bružaitei-Jonaitienei skirta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Tokį nuosprendį paskelbė Šiaulių apygardos teismas. A. Bružaitė-Jonaitienė buvo sulaikyta praėjus dviem paroms po vaikų laidotuvių.
Kovo 31-ąją, pasibaigus sulaikymo terminui, ji suimta. Už grotų atsidūrusi moteris prisipažino nužudžiusi sūnelius.
Nuosprendžio paskelbimo ji laukė už grotų. A. Jonaitienė savo namuose nužudė du iš penkių savo vaikus: aštuonerių metų Tomą ir dvylikametį Mantą. Užgniaužusi vaikų gyvybes motina jų kūnelius nuvežė prie Kražantės upės ir įmetė į vandenį.
Saviečių tragedija sudrebino Lietuvą
2016 metais Kėdainiuose būta itin skaudžios nelaimės. Kraupią sausio 1-sios naktį tėvas į šulinį sumetė ir taip pražudė du savo vaikus – vos kelių mėnesių mergaitę ir dvimetį sūnų.
Neprognozuojamai besielgęs 1979 m. gimęs vyras vaikus nužudė būdamas blaivus, tad iškart po suėmimo jam paskirta psichiatrinė ekspertizė.
Netrukus pasitvirtino tai, ko ir buvo galima tikėtis. Vyras teismo medicinos ekspertų buvo pripažintas nepakaltinamu.
Keturmetį namuose mušė mama su patėviu
2017 metais Lietuvą supurtė kraupi tragedija, kai Kėdainiuose, savo namuose, ketverių metų berniukas buvo sumuštas patėvio ir motinos.
Dėl patirtų sužalojimų ligoninėje jis mirė. Įtarimus vaiko nužudymu teisėsauga yra pateikusi mažamečio mamai ir jos sugyventiniui, kuris, įtariama, ir sumušė vaiką.
Negyvą kūdikį rado garaže
2022 metų pradžioje, sausio 5-osios rytą, Klaipėdos garažų masyve buvo rastas kūdikio kūnas. Policija iškart sulaikė moterį ir vyrą.
Iš pradžių pareigūnai įvykį kvalifikavo pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį – palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei, tačiau po apklausų perkvalifikavo į nužudymą.
Netrukus paaiškėjo, kad Klaipėdos pareigūnai sulaikė du įtariamuosius – kūdikį pagimdžiusią 35-erių moterį bei, kaip manoma, 53-ejų jo tėvą. 35 metų įtariamoji motina buvo nuvežta į ligoninę, vėliau ji vėl buvo perduota pareigūnams.
Naujagimio motina kaltinama dėl nužudymo, o jos sugyventinis – dėl sukurstymo nužudyti. Moteris savo kaltę pripažįsta.
Pasikeitė požiūris į smurtą
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narė, vadinamosios „Matuko reformos“ iniciatorė Dovilė Šakalienė sako, kad per pastaruosius metus situacija Lietuvoje sparčiai gerėjo:
„Labai svarbu pasižiūrėti į objektyvius duomenis. Vaikų nužudymų ir sužalojimų skaičius daug mažesnis – įvykdyta reforma davė ženklų pokytį, o visuomenės tolerancija smurtui stipriai sumažėjo.
Jei palygintume, kaip vertinamas smurtas prieš penkerius-šešerius metus ir dabar, požiūris labai skiriasi.“
Teikiamos paslaugos šeimoms
D. Šakalienės teigimu, dabar niekas nebegalvoja, kad vaikų mušimas gali būti auklėjimo būdas, o ir tarnybų požiūris pasikeitė.
„Anksčiau įstaigos dirbdavo nuo 8 iki 17 valandos, o dabar pagalbos galima kreiptis visą parą ir septynias dienas per savaitę.
Šeimoms teikiamos konsultacijos, terapijos, mokymai ir platus spektras kitų paslaugų. Tačiau objektyviai vertinant, vis dar esame pereinamajame laikotarpyje – per kelerius metus tarnybos tikrai netapo tobulos, o ir mes patys, neretai pakurstyti populistų, tai vaiko teisių apsaugos specialistus demonizuojame, tai atvirkščiai, smerkiame dėl nepakankamo veiklumo.“
Pirmieji reformos metai buvo auksiniai
Pašnekovė pastebi, kad pirmieji reformos įgyvendinimo metai buvo auksiniai – nebuvo fiksuotas nė vienas vaiko nužudymas šeimoje, o pastaraisiais metais registruojami 2-3 nužudymai, kai iki reformos kasmet būdavo fiksuojama keliskart daugiau.
„Vos priėmus reformą vadinamoji „alternatyvi žiniasklaida“ drauge su kai kuriais politikais, mėgstančiais sąmokslo teorijas, ėmė gąsdinti vaiko teisėmis ir privertė sumažinti vaiko apsaugos lygį.
Tad galime tik spėlioti, kiek ta žinutė, kad vaiko teisių tarnybos kelia pavojų, atsuko atgal dalies žmonių vertinimą, kas leistina ir kas neleistina“, – svarstė pašnekovė.
Tragedijos visame pasaulyje
Kita vertus, pasak D. Šakalienės, visiškai išvengti tragedijų neįmanoma ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
„Net ir šalyse, kurios daug investuoja į vaiko teisių apsaugą, tokių nelaimių nutinka. Čia svarbiausia, kiek jų yra ir kas daroma joms užkardyti, išsiaiškinti, ar mes viską gerai darome, kaip padedame šeimoms.
Pažiūrėkime į šią situaciją Raseiniuose – sumuštos mergytės sesuo šiuo metu yra saugioje aplinkoje, ja pasirūpino Vaiko teisių apsaugos specialistai. Tačiau dar iki reformos būta atvejų, kai vieną vaiką primušus, antrasis paliktas namuose ir buvo kraupiai nužudytas, vykstant teismams dėl vyresnės sesytės sužalojimo.“
D. Šakalienė pabrėžė, kad nesant pilnos informacijos apie Raseinių atvejį, negalinti konkrečiai komentuoti jos aplinkybių, tačiau atkreipė dėmesį, kad kiekvienu atveju svarbu išnagrinėti klaidas ir kartu dirbti, siekiant laiku pastebėti pavojaus ženklus.
