Šios dvi puikios draugės ne tik dalijasi artimais ryšiais, bet ir bendromis profesinėmis patirtimis, mokymais bei konferencijomis, stiprinančiomis jų bendradarbiavimą ir draugystę.
Dukra pasuko močiutės pėdomis
Mama dukrai perdavė nemažai profesinių paslapčių, kurios įgyjamos tik su patirtimi, ir džiaugiasi, kad yra puikios kolegės, kurioms rūpi darbo problemos, visada gali viena kitai padėti, patarti. Apie darbą ligoninėje Vitalija Daujotienė sužinojo iš močiutės.
Tėčio mama Marija Monkina dirbo Senuosiuose gimdymo namuose. Vitalija pamena, kad drauge su tėveliais, gyvenusiais Žemaitės gatvėje, eidavo pasitikti močiutės, grįžtančios iš darbo ligoninėje. Tada dar nežinojo, kad ir ji, ir jos dukra pasuks močiutės ir promočiutės pėdomis, skelbiama feisbuko įraše.
„Labai džiaugiuosi, pasirinkusi šį kelią, nes ši profesija – kaip tik man“, – šypsosi medikė, kasdien patirianti pacientų dėkingumą ir supratimą, kad dirba širdžiai mielą darbą.
Pasak jos, tenka dirbti ir Dializės poskyryje, kur darbas visai kitoks nei palatoje. Tenka ir elektroferezės – kraujo valymo procedūrą atlikti, kai nėra čia dirbančios slaugytojos. Šis darbas ypač specifinis ir reikia specialių žinių ir įgūdžių. Čia ir lašinės sistemos jungiamos kitaip nei įprasta, ir procedūros kitokios.
Vitalija džiaugiasi, kad šias patirtis gali perduoti savo dukrai Violetai Daujotaitei, prieš ketverius metus atėjusiai dirbti į Nefrologijos-toksikologijos skyrių.
„Daug žinių tau perdaviau“, – sako Vitalija dukrai Violetai, kuri neabejodama pritaria, sakydama: „Mama – mano mokytoja“.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Nefrologijos-toksikologijos skyriaus slaugytojos Vitalija Daujotienė ir Violeta Daujotaitė – ne tik kolegės, bet ir artimai bendraujančios mama ir dukra.
