Kaip vyksta MRT, kokiais atvejais jis skiriamas, apie ką reikėtų pasisakyti gydytojui prieš tyrimą ir kokios baimės dažniausiai kamuoja pacientus, naujienų portalui tv3.lt pasakojo LSMU Kauno ligoninės Hipodromo g. 13 Radiologijos skyriaus vadovė dr. Edita Bieliūnienė ir gydytojas radiologas Tomas Jurevičius.
Dr. E. Bieliūnienės teigimu, šis tyrimas yra vienas saugiausių, nes jo metu, siekiant išgauti detalų vidaus organų, minkštųjų audinių vaizdą, yra naudojamas magnetinis laukas, o ne jonizuojanti spinduliuotė, todėl nėra kenksmingo poveikio žmogui.
Kada skiria MRT ir kuo jis skiriasi nuo KT?
Dažnai, anot Radiologijos skyriaus vadovės, MRT yra skiriamas prireikus patikslinti ar papildyti kitus tyrimus, tačiau yra ir tokių atvejų, kai patologijas gali padėti nustatyti tik magnetinis rezonansas.
„Nustatant smegenų demielinizacines ligas, įgimtas galvos smegenų ligas, kai kurias nugaros smegenų patologijas, taip pat prieš galvos smegenų operacijas atliekami funkciniai magnetinio rezonanso tyrimai kaip, pavyzdžiui, traktografija. Atliekamas ir vaisiaus magnetinis rezonansas nuo 18 savaitės“, – vardijo dr. E. Bieliūnienė.
Gydytojas radiologas priduria, kad MRT atliekamas esant trauminiams pažeidimams, kurių metu pažeidžiami sąnarių minkštieji audiniai, pavyzdžiui, meniskai, raiščiai, sausgyslės – tokiais atvejais šis tyrimas padeda tiksliau nustatyti pažeidimus.
Dr. E. Bieliūnienė paantrina ir taip pat pamini dubens organų, pavyzdžiui, prostatos, gimdos, kiaušidžių tyrimus, kuriems pirmo pasirinkimo tyrimas – magnetinis rezonansas, papildantis endovaginalinę bei endorektalinę echoskopiją.
O girdėjusiems apie MRT, ne kartą teko išgirsti ir kompiuterinės tomografijos (KT) sąvoką. Vis tik šie tyrimai, nors dažniausiai vienas kitą papildantys, yra visiškai skirtingi.
„Visi tyrimai yra savaip reikalingi ir vienas kitą papildantys. Negalime sakyti, kad KT yra blogas pasirinkimas, o MRT – geras. Dažnai reikia ir KT, ir tik po to patikslinimui MRT arba atvirkščiai.
Šie tyrimai skiriasi. Pavyzdžiui, jeigu yra darinys arba patologija su apkalkėjimais, jas daug tiksliau parodys KT, kaip ir kaulų ligoms diagnozuoti KT yra pirmas pasirinkimas ir tik po to patikslinimui – MRT“, – aiškino LSMU Kauno ligoninės Hipodromo g. Radiologijos skyriaus vadovė.
Kaip aiškino T. Jurevičius, skiriasi ir šių tyrimų fizikiniai principai. Kaip minėta, MRT metu naudojamas magnetinis laukas, vaizdas išgaunamas vertinant audinyje esančių vandenilio protonų skleidžiamus signalus.
„KT metu naudojama jonizuojanti spinduliuotė – rentgeno spinduliai. Tai reiškia, kad pacientas gauna apšvitą, kuri visgi susijusi su tam tikra rizika. Skirtingi audiniai kūne skirtingai sugeria rentgeno spindulius – nuo to priklauso ir gaunamas vaizdas“, – apie KT kalbėjo gydytojas radiologas.
Apie ką būtina pasisakyti gydytojui prieš tyrimą?
Būtent tai, kad atliekant MRT žmogus yra apšvitinamas – vienas dažniausiai pasitaikančių mitų, gaubiančių šį tyrimą, sako T. Jurevičius. Tačiau jis dar kartą pabrėžia, kad šis tyrimas – visiškai saugus.
Tiesa, pašnekovai priduria, kad turintiems mažų, uždarų patalpų baimę (klaustrofobiją), dėl to gali būti neatliekamas MRT. Dr. E. Bieliūnienė sako, kad tai aktualiau asmenims, kurie bijo būti kiek mažesnėse, bet ne itin mažose patalpose, pavyzdžiui, lifte, nes aparato anga, į kurią pacientas patalpinamas, yra gana erdvi, be to, abu jo galai yra atviri.
Klaustrofobija yra vienas iš išskirtinių atvejų, kai asmeniui, neturinčiam medicininių kontraindikacijų, negali būti atliekamas tyrimas, nes jis paprasčiausiai gali neišbūti visą tyrimo laiką.
Vis tik yra ir daugiau atvejų, kai tyrimo negalima atlikti, pavyzdžiui, jei asmuo serga Parkinsono ar kitomis ligomis, kurios sukelia nevaldomą drebėjimą, nes siekiant išgauti kuo tikslesnį vaizdą, pacientas turi nejudėti ir išbūti visą tyrimo laiką ramiai.
Be to, einant į šį tyrimą, yra dalykų, apie kuriuos reikėtų pasisakyti gydytojams. T. Jurevičius pabrėžia, kad reikia pranešti, jei asmens kūne yra svetimkūnių po operacijų ar kitų medicininių intervencijų, pavyzdžiui, stentai, vožtuvai, širdies stimuliatorius ar po nelaimingų atsitikimų kūne likę metalo likučiai, kulkos.
Gydytojai nuramina, kad daugeliu atveju minėtus svetimkūnius turintiems asmenims galima atlikti MRT, tačiau svarbu apie tai pranešti, nes nepasitikrinus ir nežinant, kad kūne yra svetimkūniai, pagaminti iš feromagnetinių medžiagų, t. y. reaguojančių į magnetinį lauką, jos gali įkaisti, migruoti (keisti padėtį), o tai yra pavojinga.
„Turint svetimkūnių tai nebūtinai yra kontraindikacija. Stentai jau dešimtmetį ir daugiau daromi iš medžiagų, kurios nėra feromagnetinės, tačiau po stentavimo reikėtų palaukti šešias-aštuonias savaites, kol stentas gerai įsitvirtina kraujagyslėse.
Vožtuvai nesvarbu, kokio yra senumo, su jais pacientui yra saugu, nes magnetinio rezonanso tomografas ir jo magnetinis laukas neveikia taip stipriai vožtuvo širdies, kaip veikia mūsų kraujo srovė, kai yra išstumiama.
Didžioji dalis širdies stimuliatorių taip pat yra saugūs, bet reikėtų žinoti, koks aparatas įdėtas, pasitarti su kardiologu. Būtina kardiologo konsultacija, jeigu žmogus turi stimuliatorių“, – vardijo gydytojas radiologas.
Ar reikia pasiruošti MRT tyrimui?
Ruošiantis į MRT, daugeliu atveju specialaus pasiruošimo nereikia, vis tik, dr. E. Bieliūnienė išskiria keletą atvejų, kai svarbu nepamiršti pasirengimo tyrimui.
„Prieš prostatos, tiesiosios žarnos, gimdos, kiaušidžių tyrimus reikia atlikti mikroklizmutę apie valandą iki tyrimo. Jeigu bus tiriami pilvo organai, būtų gerai nevalgyti šešias valandas, dėl tulžies pūslės, nes ji reaguoja į maistą, bet tai nėra griežtas nurodymas“, – pasakojo vadovė ir paaiškino, kad tai padeda išvengti vadinamųjų artefaktų (nekokybiškų vaizdų).
Artefaktai gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, jei atliekant pilvo organų tyrimą žarnyno peristaltika suaktyvėjusi (žarnynas „neramus“) ir vaizduose susidaro vadinama „pūga“. Taip pat vaizdai nebūna aiškūs, jei pacientas neramus, tyrimo metu juda.
MRT gali būti atliekamas ir su kontrastavimu – tuomet reikalingas daugiausia dviejų-trijų mėnesių senumo kreatinino tyrimas, jei toks neturimas, pakanka pasidaryti ir dieną iki tyrimo. Vis tik, ko gero nemažai klausimų kelia ir tai, kas tas kontrastavimas.
„Pacientui suleidžiama speciali medžiaga – gadolinis. Ji pirmiausia suleidžiama į kraują įvedus kateterį, pasiskirsto audiniuose ir pasiskirsčius juos paryškina“, – paaiškino T. Jurevičius.
Dr. E. Bieliūnienė priduria, kad kontrastavimas reikalingas toli gražu ne visais atvejais – tai nusprendžia gydytojas radiologas:
„Kartais viskas būna aišku ir be kontrasto, bet jeigu kažką reikia tiksliau pamatyti, pavyzdžiui, atskirti piktybinius nuo nepiktybinių susirgimų, juos dažnai atskiriame pagal kontrasto kaupimą.“
MRT tyrimo eiga
Taigi, jei naudojamas kontrastavimas, papildomai per kateterį suleidžiama speciali medžiaga ir tyrimo eiga išlieka paprasta – pacientas, persirengimo kabinoje persivilkęs medvilniniais drabužiais arba ligoninės pižama (prie kūno negali būti jokių metalinių, blizgių daiktų) paguldomas ant stalo, kuris įvažiuoja į aparato ertmę.
Prieš patalpinant žmogų į magnetinio rezonanso aparatą, jam į ranką įduodamas pultelis, dar vadinama „pompa“ – ją paspaudus tyrimą prižiūrinčiam specialistui – radiologijos technologui –užsidega signalas, į kurį nedelsiant sureaguojama ir paciento pasiteiraujama, kas nutiko. Tyrimą bet kada galima sustabdyti ir pratęsti.
Taip pat uždedamos ausinės, kad sumažintų aplinkinius triukšmus, be to, jei asmuo jautresnis garsams, jam gali būti duodami ir ausų kištukai.
„Tyrimo metu geriausia būti užsimerkus, tada daug drąsiau. Net rekomenduojame užsimerkti, atsipalaiduoti. Tyrimas tikrai nėra toks baisus, koks atrodo, jo metu neskauda“, – ramina dr. E. Bieliūnienė.
Tyrimas gali užtrukti nuo 15 minučių iki valandos. Kauno ligoninės Hipodromo g. 13 Radiologijos skyriaus vadovė aiškina, kad trukmė priklauso nuo tiriamo organo. Pavyzdžiui, sąnarių tyrimai yra trumpiausi, o jei tiriami pilvo organai ir dar su kontrastavimu, tai gali užtrukti iki 40 minučių:
„Jeigu pacientas neklauso komandų, pavyzdžiui, kada įkvėpti ir iškvėpti, kada reikia tolygiai kvėpuoti, kadangi aparatas derinasi prie kvėpavimo, o tada tyrimas užtrunka ilgai, nes yra vis kartojamas iš naujo, kol išgaunamas geras vaizdas.
Dėl to labai svarbu, kad pacientas gerai girdėtų – jei jis turi klausos sutrikimų ir nešioja klausos aparatus, kurių tyrimo metu negalima naudoti, jis gali negirdėti kvėpavimo komandų, todėl tyrimas gali būti nekokybiškas.“
Praėjus tyrimui, belieka laukti jo atsakymų. Skubiais atvejais tyrimo atsakymai pateikiami per 1–3 valandas. Gulintiems ligoninėje pacientams – per parą, o neskubiais atvejais – iki penkių parų. Vis tik, jei reikalinga, pavyzdžiui, jeigu pacientas jau būna suplanavęs vizitą pas specialistą, atskiru prašymu atsakymas gali būti pateikiamas anksčiau.
Atsakymas pirmiausia atsiranda e.sveikatoje. Kaip pastebi dr. E. Bieliūnienė, pacientai kartais skambina ir sako nerandantys atsakymo – tokiais atvejais rekomenduojama skambinti tiesiai į e.sveikatą informaciniu telefonu ir visais atvejais paaiškinama, kur ieškoti atsakymo.
Be to, jeigu pageidaujama, popierinį atsakymo egzempliorių galima atsispausdinti registratūroje, o vaizdai gali būti įrašomi į skaitmeninę laikmeną.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
