Trimetės mergaitės nuolatiniais globėjais trokštančių tapti giminaičių elgesys įskaudino iš gyvenimo duobės kopiančią vaiko motiną.
Evangelikų reformatų bažnyčios atstovams varstant teismų duris dėl turto ir jį paveldėjusios neįgalios moters globos, tarp krikščionių atsirado daug susipriešinimo ir nerimo. Ramybe turinčio alsuoti advento išvakarėse nerimas pasėtas ir dėl katalikų bažnyčios kai kurių dvasininkų abejotinų veiksmų. Kūdikio globos siekiantys žmonės stengėsi pasitelkti bažnyčią vaiko krikštui prieš motinos valią.
Pasak teologo kunigo Artūro Kazlausko, krikščionims krikštas reiškia naujo gyvenimo pradžią. Ar toji pradžia gali būti lydima netiesos ir paniekos vaiką pagimdžiusiai moteriai? Toks klausimas kilo sužinojus apie mažosios Julijos (vardas pakeistas) krikšto istoriją.
Pasak Pabiržės bažnyčios klebono Vytauto Dagelio, krikšto sakramento nebuvo, įrašo apie krikštą bažnyčios knygoje nėra.
Prieš pat teismą – krikštynos
„Būkite gera, aplankykite kūdikio mamą, nes ji nebeturi kam pasiguosti“, - praėjusį šeštadienį prašė Biržuose gerai žinomas, valstybės tarnyboje dirbantis žmogus. Jis kalbėjo apie biržietę motiną, kurios kūdikį laikinai globojanti močiutė bei jos dukra nuolatinės vaiko globos esą siekia negražiu būdu. „Močiutė su savo dukra ir draugėmis tikriausiai nori paveikti Dainą (vardas pakeistas – aut.), kad ši palūžtų ir pradėtų girtuokliauti. Tuomet būsima globėja teisme turėtų neginčijamą argumentą, kad motina negali rūpintis mergyte“, - kalbėjo žmogus, papasakojęs apie ką tik įvykusį mažosios Julijos krikštą. Būtent ši apeiga pribloškė ne tik mergaitės mamą.
„Jeigu jau norima vaikui gero, tai galima jį krikštyti ne tokiu metu, kai mama visomis išgalėmis stengiasi įrodyti, kad nereikia jos vaiko visam laikui atiduoti kitiems“, - apie situaciją kone su ašaromis kalba motinos gyvenimą žinantis žmogus.
Netrukus įvyksiantis teismas spręs, ar laikina mergaitės globėja taps nuolatine. Į teismą kreipėsi ne vaiko teisėmis besirūpinančios institucijos, o pati laikinoji globėja. Aštuntą dešimtį einanti moteris mergaite pati rūpintis vargu ar galėtų, tačiau Juliją labai myli senolės dukra. Savo vaikų neturinti moteris rūpinasi sveikatos problemų turinčia mergyte. Julija jai yra tikra dukterėčia, nes mažylės tėvas – minėtos moters brolis. Deja, Julijos tėvas nėra toks, kad galėtų auginti dukrą. Su šiuo vyru gyvenusi ir vaiką nuo jo pagimdžiusi moteris pati buvo ant bedugnės krašto.
Daina savo praeities neneigia, tačiau dabartinis jos gyvenimas ir buities sąlygos leidžia tikėti, kad moteris gali atsitiesti. Todėl dukrą laikinai globojančios močiutės ir jos giminės ryžtas atimti Juliją būtent dabar pribloškė ne tik pačią Dainą, bet ir jos pažįstamus. Dar didesniu akibrokštu laikomas globos siekiančių asmenų žingsnis - vaiko krikštijimas nesusitarus su motina.
Bijo, kad gali nebepamatyti savo vaiko
Į Dainos buto duris korespondentė beldėsi iš anksto neperspėjusi. Daina ir jos dabartinis vyras Andrius ardė mezginius siūlams. Moteris atsiprašinėjo dėl dulkių ir sakė, kad mezgimas ją gelbsti nuo užgriuvusios įtampos. Daina rodė margaspalves kojines, kurias ji numezgė savo vaikams. Jų yra nemažas būrys, tačiau su mama gyvena nebe visi. Suaugusieji turi savo gūžtą, o pati mažoji Julija laikinai globojama močiutės. Mergaitė iš motinos namų laikinai buvo paimta birželio pradžioje. Mama turėjo įrodyti, kad gali tvarkyti savo gyvenimą ir būti atsakinga už vaiko priežiūrą.
Potraukį alkoholiui turinti Daina sako jo nevartojanti nuo rugsėjo. Anksčiau ji priklausomybę gydėsi įvairiose specialiosiose įstaigose, o dabar moteriai nepalūžti padeda vyras ir anyta. Tai, ką teko išgyventi Dainai, ko gero, būtų galima aprašyti siaubą keliančio filmo scenarijuje. Tačiau neseniai ištekėjusi moteris tiki, kad sutuoktiniui padedant jai pavyks nekristi atgal į tą duobę, iš kurios kyla didelėmis pastangomis.
Didžiausias išbandymas moteriai teko sužinojus, kad iš jos visam laikui norima paimti mažąją Juliją. Mergaitę pagimdžiusi būdama 38-erių moteris, kiek leido jos jėgos ir gyvenimo būdas, rūpinosi kūdikiu. Vaikui teko iškęsti operacijas, jis buvo gydomas. Mažyle rūpinosi ir močiutė su teta, tačiau ilgainiui Dainos ir giminaičių santykiai dėl vaiko priežiūros ėmė klostytis blogąja linkme. Jie iš viso pašlijo, kai Julijos laikina globėja tapo močiutė. Daina sako sulaukdavusi nuolatinių kaltinimų, įžeidinėjimų ir nenoro savaitgaliais leisti bendrauti su dukra.
Sveikatos neturinti 74 metų močiutė anūkę vesdavo į tą patį savaitinį darželį, kurį Julija lankė gyvendama su mama. Tik į Biržus atvykus užsienyje gyvenančiai tetai Julija darželio nelankė pastarąsias dvi savaites. Daina mano, kad vaikų neturinti teta nori mažąją Juliją auginti, stengiasi rodyti jai ypatingą meilę. Tetos rūpestis išties pagirtinas, tačiau Daina pajuto, kuo jis gali baigtis.
„Bijau, kad, nustačius nuolatinę globą, teta mano vaiką išsiveš, ir aš daugiau jo niekada nebepamatysiu. Kaip be mano sutikimo pakrikštijo, taip ir išsiveš. Aš myliu savo vaikus ir už juos kovosiu kiek galėdama“, - kartojo Daina praėjusio šeštadienio vakare aplankius ją namuose.
Motina pasijuto lyg būtų mirusi
Galima provokacija Daina vadina krikštynas, surengtas be jos sutikimo. Latvijoje dirbanti moteris ketvirtadienio vakarą važiuodama namo sulaukė telefono skambučio. Juliją globojanti močiutė pranešė apie šeštadienį 14 val. Pabiržės bažnyčioje įvyksiančias mergaitės krikštynas. „Pranešė ir pridūrė, kad aš tose krikštynose galiu būti, galiu ir nebūti“, - pasakojo Daina, nuo žinios ištikta šoko. Moteris suprato prieš teismą vykstant kažką negero. Daina prieštaravusi laikinosios globėjos sumanymui, tačiau jos klausyti niekas nepanoro. Pasikalbėjusi su bendradarbe katalike ir išgirdusi, kad be motinos sutikimo vaiko krikštyti negalima, Daina, vos išlipusi iš autobuso, nuskubėjo į Biržų katalikų bažnyčią, o čia neradusi kunigo – į kleboniją.
Pasikalbėjusi su kunigu Ernestu Želviu Daina jam paaiškino situaciją. Kunigas iš moters išgirdo, kad vaiką krikštyti rengiasi laikinoji globėja, nepaisanti tikrosios motinos nuomonės. Pasak Dainos, kunigas Ernestas skambino Pabiržės klebonui ir jam papasakojo, kad vaiko mama prieštarauja laikinos globėjos sumanymui. „Jis Pabiržės klebonui sakė, kad būdamas jo vietoje neskubėtų ir susilaikytų, nes nežinia, kokiu tikslu vaikas krikštijamas. Mane kunigas nuramino, tačiau penktadienio vakare sulaukiau globėjos skambučio, kad 20 valandą Julija vis tiek bus vežama į Pabiržės bažnyčią“, - pasakojo Daina. Jos argumentai ir prieštaravimas globėjai esą buvo neįdomūs. Pati mama nuvykti į bažnyčią ir pažiūrėti, kas joje vyksta, jokiu būdu negalėjo spėti. Pasak Dainos, jai penktadienį tenka dirbti ilgiau ir į Biržus iš Latvijos darbininkai parvežami vėlai. Šeštadienio rytą paskambinusi laikinajai Julijos globėjai Daina išgirdo, kad švenčiamos vaiko krikštynos ir savaitgalį dukrytės nebus galima pasiimti. Nevilties apimtai Dainai teko išklausyti krikštynų dalyvio (jį Daina pažino) įžeidinėjimų.
Pasak Dainos, vaiko krikštynas šventęs vyras ją koneveikė, vadino girtuokle ir kitokiais žodžiais. Supratusi, kad vaikas pakrikštytas, ir tokį giminaičių elgesį kaip pažeminimą bei patyčią suvokusi Daina vėl bėgo į Biržų katalikų bažnyčią. Pasak moters, klebonas Algis Neverauskas ją ramino, tikino, kad vaiko krikštas tegu lieka, o teismui jis neturės jokios įtakos.
„Aš savo vaiko nei krikšto tėvų, nei krikšto vardo nežinau, lyg būčiau numirusi“, - ašarų sulaikyti negalėjo Julijos mama. Moteris dėkojo Dievui, kad sulaukia palaikymo iš kitų savo vaikų ir ypač iš vyriausios dukros.
Buvo krikštas ar nebuvo?
Pradėjus domėtis mažosios Julijos krikštynomis, jas imta neigti. Globėjos giminės ir bičiuliai pradėjo tvirtinti, esą nebuvo jokio krikšto. Pabiržės bažnyčios kunigas Vytautas Dagelis vaiką neva tik pašventino ar palaimino. Mažosios Julijos teta ir močiutė – laikinoji vaiko globėja – tą tvirtino ir jas kalbinusiai korespondentei. Mergaitės teta iš pradžių mandagiai patarė kreiptis į advokatą ir pasiūlė jo telefono numerį. Išgirdusi, kad kalbėtis norima tik apie vaiko krikštą, moteris paaiškino, kad jo nebuvo.
Pasak moters, Julijos mama nesupratusi, kad vaikas buvo tik šventinamas. O šeštadienį šeimoje išties buvo šventė, nes ruoštasi krikštynoms. Pasiteiravus, kodėl jos neįvyko, moteris pasakė, kad Pabiržės bažnyčios kunigas V. Dagelis esą pasitaręs su vyskupu, kuris pataręs vaiko nekrikštyti, tik pašventinti. Taip penktadienį ir buvę padaryta. Kokie buvo parinkti krikštatėviai, moteris atsakė tik iš dalies. Įvardijusi krikštatėvį, krikšto motinos vardo atskleisti sakė nenorinti. Julijos tetos ir močiutės nuomone, Daina pati kalta, jog nesuprato, kas bažnyčioje buvo daroma su jos vaiku. Esą Daina tik šaukė ir nesiklausė, kas jai telefonu aiškinama. Tiesa, moterys pripažino, kad ir ant Dainos buvo šaukiama. Pasak jų, karčius žodžius mažylės mamai išgirsti teko iš… krikštatėvio.
Nuolatinės globos siekiančios moterys teigė, kad iš karto po teismo mažoji Julija bus vėl vežama į Pabiržės bažnyčią. Dėl to jau esą susitarta su kunigu V. Dageliu.
„Krikšto faktas buvo ir jis yra galiojantis“, - korespondentei sakė Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas dekanas kunigas A. Neverauskas. Jis teigė, kad krikštas yra neatšaukiamas ir nepakartojamas dalykas. Dekano A. Neverausko manymu, jeigu Pabiržės klebonas kunigas V. Dagelis būtų žinojęs visas aplinkybes, tai tikriausiai būtų siūlęs dėl krikštynų palaukti.
Kalbintas kunigas V. Dagelis pirmiausiai korespondentės pasiteiravo, iš kur ji sužinojo apie krikštynas. Paskui pasakė, kad jokio krikšto nebuvo, įrašo bažnyčios knygose apie mergaitės krikštą nėra, ir suskubo atsisveikinti. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kunigas E. Želvys teigė, kad dėl vaiko krikšto pirmiausiai buvo kreiptasi į jį. Pasak kunigo, jis tą daryti atsisakęs, nes krikšto tėvai neatitiko bažnyčios reikalavimų. Tik vėliau jis sužinojęs, kad mergaitė turi motiną ir globojama tik laikinai. Tą kunigui pasakiusi vaiko mama, išgirdusi apie rengiamas krikštynas. Tai, ką sužinojo, kunigas E. Želvys, iš karto, vaiko motinos akivaizdoje, perdavė kunigui V. Dageliui.
Abejoti mažosios Julijos krikštu neleido ir vienas dvasininkas, teigęs, kad bažnyčioje nėra tokio dalyko kaip vaiko šventinimas. „Yra tik krikštas“, - teigė jis. Pabiržės bažnyčios kunigo laikysena, jo manymu, gali būti nesąžininga.
Apie kunigų atsakomybę
„Kunigas, ištyręs situaciją šeimoje, gali pasiūlyti ar net pareikalauti nukelti krikštą vėlesniam laikui, jei, pavyzdžiui, supranta, kad vaikas iš tiesų nebus ugdomas krikščioniškai. Tai sunkus sprendimas, nes tarp tų, kurie, kunigo manymu, gali priimti krikštą, ir tų šeimų, kurioms jis būtų linkęs jį atidėti, atstumas būna labai nedidelis. Tokiam sprendimui reikia labai didelės išminties, plačios širdies, bet ir didelės atsakomybės. Aišku, kaip dažniausiai ir būna, lengviausia pasitarnauti visiems, kas paprašo ir tuoj pat, nieko neklausus. Populiariausi juk visada tokie kunigai, bet, kaip parodė patirtis, tokie kunigai – dažniausiai paprasčiausi pataikūnai.“ (kun. Artūras Kazlauskas „Krikštas – daugiau nei šeimos šventė“ www.bernardinai.lt) Ar teismas paliks motinai šansą?
Biržų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Giedra Gedvilienė teigė žinanti, kad siekiama mergaitės nuolatinės globos. Dėl to laikinoji globėja kreipėsi į teismą. Mažosios Julijos mama renka dokumentus, įrodančius jos pastangas rūpintis savo vaiku.
Pasak vedėjos, situacija yra sudėtinga, kompleksinė, o ginčą, kas naudingiau yra sveikatos problemų turinčiam vaikui, spręs teismas. Išvadą dėl galimos vaiko globos ar grąžinimo motinai teismui teiks savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.
„Mano nuomone, meilė vaikui neturi pavirsti kova už jį. Tai turėtų būti bendras mamos ir artimųjų sutarimas“, - sako G. Gedvilienė. Ar teismas patikės, kad mama pajėgi įveikti savo problemą ir rūpintis dukra, paaiškės netrukus.
Alfreda Gudienė
