Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tuo metu kol kas nepuola aklai palaikyti tokių siūlymų ir siūlo sėsti prie bendro diskusijų stalo.
Teigia, kad neišnaudoja vaistinių potencialo
Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) prezidentė Kristina Nemaniūtė-Gagė dėstė, kad šiandien vaistinėse yra įrengtas daugiau nei pusšimtis skiepų kabinetų, tačiau jie nėra pakankamai išnaudojami.
„Dabar kalbant apie gripą, kovidą, vaistinės kartais lieka nuošalyje, pamirštame, kad šiandien turime 51 kabinetą vaistinėse, kur galima paskiepyti gyventojus. Taip pat turime 1000 vaistininkų, kurie yra tapę išplėstinės praktikos vaistininkais. Tai yra tie žmonės, kurie gali priimti sprendimą dėl skiepijimo, taip pat – paskiepyti“, – kalbėjo ji trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete.
Pasak jos, Europos Sąjungos šalių, Dž. Britanijos statistika rodo, kad nusprendus įtraukti vaistines į skiepijimą, nuo gripo pasiskiepijo net 75 proc. visos populiacijos.
„Taip pat ir Portugalijoje stebimos sėkmės istorijos, kai vaistinės įtraukiamos ir visuomenė žymiai labiau pasitiki skiepijimu. Kodėl taip yra? Pirma, vaistinė yra pirma vieta, kur ateina daugiausiai žmonių, jie užmezga kontaktą su vaistininku. Tad jei jis turėtų galimybę pakviesti žmogų, pakalbėti apie vakcinaciją, ką matėme ir COVID-19 metu, jie galėtų prisidėti.
Kitas dalykas, vaistinės yra arčiau namų, lengvai pasiekiamos, galima paprastai užsiregistruoti ir atvykti. Bet šiandien neprisidedame prie vakcinacijos taip, kaip galėtume, potencialas nėra išnaudojamas“, – tvirtino K. Nemaniūtė-Gagė.
Nori skiepyti ir kompensuojamomis vakcinomis
Jos aiškinimu, vaistinėse atidarius kabinetus šiandien juose gali skiepyti tik vaistininkas.
„Siūlėme SAM, kad tą galėtų padaryti ir farmakotechnikai, kurie kitose šalyse tą daro. Kalbame tik apie vakcinos suleidimą, sprendimą dėl skiepijimo dar galėtų priimti ir vaistininkas. Iš esmės tuos taip trūkstamus vaistininkus mes nukreipiame į vaistines, o skiepą gali atlikti farmakotechnikai.
„Šiandien neprisidedame prie vakcinacijos taip, kaip galėtume, potencialas nėra išnaudojamas“, – tvirtino K. Nemaniūtė-Gagė.
Ministerija yra sakiusi, kad idėja gera, bet reikia keisti labai daug teisės aktų. Tai nesinorėtų, kad vien tik tai taptų priežastimi, kodėl nepriimami sprendimai“, – kalbėjo LVA prezidentė.
K. Nemaniūtė-Gagė taip pat kalbėjo apie tai, kad vaistininkai, priešingai nei kitose ES šalyse, šiandien nėra sveikatos priežiūros specialistai, todėl susiduriama su daugybe teisės aktų neatitikimu, vaistininkų neįtraukimu į sprendimų priėmimus, diskusijas ir pan.
„Tada ir e.sveikata vaistininkams galėtų būti atviresnė“, – pridūrė ji.
LVA atstovė įvardijo dar vieną problemą – vaistinės gali skiepyti tik mokamomis vakcinomis: „Kai COVID-19 metu vaistinės prisidėjo prie skiepijimo, pasibaigus ekstremaliai situacijai nebebuvo apmokėta už skiepijimą nuo kovido. Tuo metu buvo mokama iš biudžeto, o vėliau apmokėjimo negalėjo būti, nes vaistinėms iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto (PSDF) galima apmokėti tik už kompensuojamus vaistus.
Taigi skiepijame tik mokamomis vakcinomis. Jei žmogus turi galimybę pasiskiepyti valstybės kompensuojama vakcina, kodėl jis to negalėtų padaryti vaistinėje? Kalbame tiek apie gripą, erkinį encefalitą, pneumokoką, kurias vakcinas vaistinėse turime.“
„Yra daug neišspręstų klausimų ir gražūs norai ne visada gali būti pagrįsti realiomis galimybėmis“, – kalbėjo L. Vaidelienė.
Be to, ji pabrėžė, kad šiandien vaistinėse negali pasiskiepyti ir vaikai. „Tarkime, kad tą galėtų padaryti nuo 12 metų. Nes šiandien ateina šeima, nori pasiskiepyti nuo erkinio encefalito ir kartais net nežino, kad visi to padaryti negalės“, – kalbėjo vaistinių atstovė.
Viceministrė: tai būtų gerokai per drąsu
Vis tik SAM pažymi, kad šis klausimas reikalauja kur kas didesnių diskusijų, mat vakcinacijos vaistinėse turi tiek pliusų, tiek minusų.
„Pirmiausia, todėl, kad vis tik įvertinti žmogaus būklę turi asmuo, turintis kažkokį medicininį išsilavinimą ir supratimą apie tai, ar jis išties yra sveikas.
Kai tai yra suaugęs žmogus, galime pasakyti, kad jis jaučiasi, kad yra sveikas. Kai kalbame apie vaikus, atleiskite, bet tam tikrų žinių vis tik reikia, kad turėtume supratimą ir galėtume įvertinti šiuos dalykus“, – komentavo sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.
Pasak jos, kitas dalykas – vis tik farmacijos specialistai praeina tam tikrą programą, kurioje asmens sveikatos priežiūros praktiškai visiškai nėra.
„Todėl tikėtis, kad toks specialistas gali vadintis sveikatos priežiūros specialistu ir teikti visas paslaugas kaip kiti medicinos darbuotojai, yra gerokai drąsu ir čia turėtų būti atsakomybė, ne tik noras galbūt padėti valdyti PSDF pinigus ir turėti tam tikrą naudą, nes dauguma vaistinių yra privačios struktūros.
Taigi, manau, kad diskusijos reikėtų pakankamai plačios, tikrai ne šiandien ir pirmiausia ministerijoje, nes yra daug neišspręstų klausimų ir gražūs norai ne visada gali būti pagrįsti realiomis galimybėmis“, – kalbėjo L. Vaidelienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
..
