Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro okupacijos ir laisvės kovų muziejaus vadovas Eugenijus Peikštenis, istorikai Dalius Žygelis ir Darius Indrišionis, Vilniaus universiteto archeologas docentas Gintautas Vėlius atliko daugybę tyrimų, kol pagaliau jiems pavyko rasti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Gynybos pajėgų vado, partizanų generolo Adolfo Ramanausko – Vanago palaikus.
Padarę žygdarbį, istorikai prisimena, kad ypač juos jaudino valstybinės A. Ramanausko – Vanago laidotuvės. „Nerimą didžiulį jaučiau, kai vyko Vanago laidotuvės. Tiek žmonių esu matęs tik vieną kartą, kai vyko sausio13-osios aukų laidotuvės. Tai, manau, parodė žmonių požiūrį į Adolfą Ramanauską Vanagą.“
1956 metais Vanagas buvo suimtas ir žiauriai kankintas, o po metų KGB kalėjime sušaudytas ir užkastas užslaptintoje vietoje.
„Mokslas žengia į priekį, atsiranda galimybės atlikti įvairiausius tyrimus. Represinės struktūros savu laiku stengėsi paslėpti palaikus taip, kad jų niekas niekada nesurastų. Turbūt net ir patys nesitikėjo, kad ateis laikai, kai galėsime tokius tyrimus atlikti.“
Mokslininkai ilgus metus suko galvas, kur galėtų būti užkasti palaikai. Vis tik proveržis įvyko 2015 metais, kai istorikas D. Indrišionis archyvuose aptiko kelis svarbius dokumentus.
„Juose buvo paminėta, kad kriminaliniai nusikaltėliais buvo užkasami našlaičių kapinėse. Ir antras įdomus faktas – tos dienos, kai buvo šaudomi skirtingi žmonės, sutapo. Sužinoję šiuos dalykus, ėmėmės ieškoti Vanago palaikų. Tai buvo 2018-ųjų metų uždavinys“, - sako istorikas.
Palaikus radę istorikai neslepia: „Vanago kūnas rastas kaip šuns, galva žemyn į žemę, kartu su dviem kriminaliniais nusikaltėliais. Tokie dalykai kėlė didžiulį slogulį. Mums buvo laimė, kad galėjome tokius dalykus ištaisyti.“
Praėjus mėnesiui po A.Ramanausko - Vanago laidotuvių, LR Seimas Vanagą pripažino Lietuvos valstybės vadovu.
