Kauno „Affidea“ kardiologijos klinikos „Medicinos sfera“ gydytoja kardiologė prof. habil. dr. Marija Rūta Babarskienė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, koks yra normalus širdies ritmas, kokie veiksniai lemia jo padidėjimą ar sumažėjimą bei kada sutrikęs širdies ritmas – ligų pranašas.
Širdis visą organizmą aprūpina gyvybiškai svarbiu deguonimi ir maisto medžiagomis, tačiau širdies kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje. Tad būtent dėl to svarbu prisiminti, kada būtina kreiptis į gydytoją.
Atsakė, koks normalus širdies ritmas
Vertėtų nepamiršti, kad širdies ritmą gali veikti daugybė veiksnių ir jis natūraliai gali kisti: „Normalus širdies rimtas – 50-100 tvinksnių per minutę. Tačiau širdis nėra laikrodis. Kai fizinis krūvis didelis, jos ritmas gali siekti 140-150, o miegant nukristi iki 40 tvinksnių.“
Bendrai širdies ritmo sutrikimai mediciniškai apibūdinami aritmijos terminu. Aritmija, habilituotos daktarės teigimu, atsiranda sutrikus širdies plakimą skatinantiems elektriniams impulsams.
„Širdies veikla vyksta dėl elektrinio impulso atsiradimo ir plitimo širdies raumeniu. Šiame veiksme dalyvauja: iš specifinių miokardo skaidulų sudaryti mazgai, kuriuose sugeneruojamas elektrinis impulsas, pluoštai, kuriais šis impulsas plinta, ir miokardas (širdies raumuo), kuris elektrinio impulso dėka susitraukia“, – aiškino prof. habil. dr. M. R. Babarskienė.
Profesorė pažymi, kad širdies ritmo sutrikimai nėra tokie pavojingi, jie sudaro apie dešimtadalį širdies ligų. Sutrikimai būna dvejopi. Vienu atveju, širdis gali plakti pernelyg retai, tai vadinama brakikardija.
„Jei pulsas per retas, pirmiausia tai pajunta smegenys. Atsiranda bendras silpnumas, ima svaigti galva, žmogus alpsta, gali nukristi, patirti traumą“, – aiškino profesorė.
Kitu atveju, širdis gali plakti pernelyg dažnai, tai vadinama tachikardija: „Jei pulsas pakyla iki 130-150 tvinksnių per minutę, dar pakenčiama, o jei iki 250, širdis jau nespėja varinėti kraujo.“
Lemia daugybė veiksnių
Aritmijos gali būti pirminės, atsirandančios be konkrečios priežasties, ir antrinės, kai jas sukelia kitos ligos, pavyzdžiui, elektrolitų disbalansas organizme, skydliaukės funkcijos sutrikimai. „Pašalinus antrinės aritmijos priežastis, paprastai susinormalizuoja ir širdies veikla“, – priduria pašnekovė.
Širdies sutrikimus lemiančios priežastys, pasak prof. habil. dr. M. R. Babarskienės, gali būti įvairios. Aritmijas gali sukelti skydliaukės funkcijos sutrikimai, elektrolitų trūkumas, užsitęsęs alkoholio vartojimas, kofeino, nikotino ar narkotinių medžiagų vartojimas.
Įtakos gali turėti ir išeminė širdies liga, kuri kliniškai gal pasireikšti krūtinės angina, miokardo infarktu, širdies nepakankamumo požymiais.
„Sekdami cholesterolio kiekį kraujyje, keisdami gyvenseną, o rimtesniais atvejais – vartodami vaistus cholesteroliui mažinti, galime ženkliai sumažinti išeminės širdies ligos, infarkto bei insulto riziką“, – pažymi profesorė.
Įtakos turi ir padidėjęs kraujo spaudimas. Jis didina išeminės širdies ligos išsivystymo riziką: „Dėl arterinės hipertenzijos kairiojo skilvelio sienelė gali sustorėti, tapti standesnė, dėl ko prasčiau plinta elektrinis impulsas bei vystosi širdies ritmo sutrikimai.“
Aritmijas gali lemti ir nekontroliuojamas cukrinis diabetas, pažeidžiantis kraujagyslių sieneles ir sudarantis sąlygas vystytis aterosklerozei. Taip pat obstrukcinė miego apnėja, dėl kurios sumažėja oro patekimas į apatinius kvėpavimo takus. Ne ką mažiau svarbi ir genetika.
Gali pasireikšti nemaloniais pojūčiais
Pasak prof. habil. dr. M. R. Babarskienės, pagal pobūdį aritmijos taip pat skirstomos dvejopai, į tikrąsias ir netikrąsias aritmijas.
„Netikrosios aritmijos – tai paprasčiausi permušimai, kai žmogaus širdies ritmas yra normalus, tačiau kas keletą dūžių įvyksta taip vadinamas priešlaikinis susitraukimas – ekstrasistolė – ne sinusiniame mazge atsiradęs impulsas.
Pacientai dažnai apibūdina – nemalonus pojūtis, širdis tarsi persiverčia krūtinėje, kai kuriems šis nemalonus pojūtis kyla link kaklo, sukeldamas kosulį, kai kurie tai apibūdina širdies stabtelėjimo, apsivertimo, smūgio pojūčiu“, – aiškino habilituota daktarė.
Tikrosioms aritmijoms priskiriama daugybė širdies ritmo sutrikimų: prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas, skilvelių tachikardija. Dažniausia tikroji aritmija, pasak M. R. Babarskienės, yra prieširdžių virpėjimas.
Ekstrasistolės, netikrosios aritmijos, yra gyvybei nepavojinga būsena, nes net visiškai sveika širdis gali turėti nuo kelių iki keliolikos ar kelių šimtų permušimų per parą.
„Širdies permušimai gali būti ir asimptominiai, kai žmogus net nejaučia, o sužino, pavyzdžiui, atėjęs profilaktiškai pasitikrinti, arba simptominiai, kai papildomi širdies dūžiai sukelia nemalonius pojūčius“, – priduria profesorė.
Širdies permušimus gali sukelti daugybė priežasčių, tačiau habilituota daktarė pažymi, kad sveiki žmonės jų paprastai nejaučia:
„Jas gali išprovokuoti padidėjęs jautrumas, emocijos, nerimas, depresija, pervargimas, kava, cigaretės, kokainas. Neretai jas sukelia įvairios širdies ligos – krūtinės angina, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, miokarditas, miokardo infarktas ir kitos.
Kitos, ne širdies ligos – kalio sumažėjimas organizme, pavyzdžiui, vartojant šlapimą varančius vaistus, vaistai (digoksinas ir kt.), pilvo pūtimas, skydliaukės veiklos sutrikimai.“
Patarė, kaip apsisaugoti
Širdies ritmo sutrikimai gali būti nustatomi atliekant ramybės elektrokardiogramą, Holterio monitoravimo tyrimą. Sudėtingesniais atvejais, kardiologai atlieka elektrofiziologinius tyrimus, krūvio toleravimo tyrimą.
Kalbant apie širdies rimto sutrikimų gydymą, jis gali būti labai įvairus, nes šie sutrikimai apima platų ligų spektrą. Vis tik, ne visais atvejais reikalingas gydymas:
„Permušimai – ekstrasistolės – jei jie yra pavieniai, nėra gydomi, nes nėra pavojingi sveikatai. Tačiau pacientams patariama vengti provokuojančių veiksnių: streso, nervinės įtampos, alkoholio, tabako, energinių gėrimų, kofeino, narkotinių medžiagų.“
Taip pat svarbu laikytis miego higienos, atlikti atsipalaidavimo pratimus – atsikračius permušimus provokuojančių veiksnių, permušimai dažniausiai dingsta ir nesikartoja net kelerius metus.
„Tačiau jei permušimų skaičius yra didelis, skiriamas gydymas permušimus slopinančiais vaistais, kurie parenkami individualiai, atsižvelgiant į permušimų tipą, dažnumą, paciento gretutines ligas.
Retais atvejais širdies permušimai gydomi elektrofiziologinių manipuliacijų pagalba, kai specialiais kateteriais surandama permušimus sukelianti miokardo zona, kurią aptikus ji sunaikinama“, – paaiškino prof. habil. dr.
Kad išvengtumėte širdies ritmo sutrikimų ir kitų ligų ar bent sumažintumėte jų riziką, rekomenduojama laikytis sveiko europiečio kodo – 0 3 5 140 5 3 0:
„0 – nerūkyti, 3 – tiek kilometrų greitu žingsniu reikia nueiti kasdien arba ėjimą galima pakeisti 30 min. vidutinio intensyvumo fizine veikla, 5 – 5 porcijos daržovių ir vaisių kasdien.
140 – sistolinis arterinis kraujo spaudimas mažesnis nei 140 mmHg, 5 – bendrojo cholesterolio koncentracija kraujyje ne didesnė kaip 5 mmol/l, 3 – mažo tankio („blogojo cholesterolio“) koncentracija kraujyje ne didesnė kaip 3 mmol/l, 0 – nėra antsvorio ir cukrinio diabeto.“
