Priklausomybė nuo alkoholio dažnai nesusiformuoja staiga – tai procesas, kuris ilgainiui tampa nevaldomas. Iš pradžių tai gali atrodyti kaip paprasčiausias įprotis: taurė vyno savaitgalį ar keli kokteiliai išgerti vakarėlyje. Tačiau tam tikri ženklai gali atskleisti, jog alkoholis pradeda darytis vis didesne ir rimtesne problema.
Požymiai, simptomai ir pasekmės
E. Subata išvardija tris pagrindinius požymius, kurie išduoda, kad žmogus vartoja per daug alkoholio:
- Žmogus negali visiškai valdyti alkoholio vartojimo – pradeda vartoti netinkamu laiku ar netinkamoje vietoje, arba išgeria daugiau ir ilgiau nei planavo. Ilgainiui žmogaus organizmas pradeda greičiau neutralizuoti alkoholį, o iš kitos pusės nervų sistema adaptuojasi prie didesnių kiekių. Tai vadinama – fizinės tolerancijos padidėjimu.
- Jeigu žmogus nori slėpti savo išgėrinėjimą, atpažinti gali būti sunku. Dažniausiai išduoda įsipareigojimų netinkamas vykdymas – pavėlavimai darbe/mokymosi įstaigose arba darbo/mokymosi dienų praleidimas, neatlikimas pareigų šeimoje, kitų svarbių terminų ar įsipareigojimų dalinis nevykdymas.
- Taip pat išduoda aplinkiniams pasikartojantis sutrikęs elgesys apsvaigus. Asmuo, apsvaigęs, padaro dalykų, kurių vėliau gailisi, jaučia kaltę. Taip pat ir fiziškai blogai jaučiasi – pagirios. Nepaisant to, toks elgesys vėl kartojasi.
Pasak gydytojo, vienas pagrindinių simptomų, alkoholio vartojimo pradžios, kiekio ir pabaigos kontrolės susilpnėjimas:
„Tai tarsi automobilis netvarkingais stabdžiais – paspaudus stabdžio pedalą gali sustoti, bet gali kartais ir nesustoti – įvyksta avarija. Prie to prisideda fizinės tolerancijos didėjimas – žmogus gali išgerti daugiau nei praeityje ir mažiau apgirsti.“
Tačiau kada alkoholio vartojimas tampa priklausomybe? E. Subata pasidalina trimis simptomais:
- Laikas su alkoholiu palaipsniui nukonkuruoja laisvalaikio užsiėmimus be alkoholio.
- Žmogus, toliau vartoja alkoholį, nors gydytojai įspėjo, kad jo vartojimas gali būti susijęs su sveikatos sutrikimu, pavyzdžiui, padidėjęs kraujospūdis, širdies aritmijos, kepenų padidėjimas.
- Kai alkoholio vartojimas užsitęsia į dvi ar daugiau dienų. Paprastai antrą ir vėlesnėmis dienomis malšinama įtampa, nerimas, širdies plakimas, drebulys ir bendra bloga savijauta. Šie minėti sutrikimai, tai alkoholio vartojimo nutraukimo simptomai.
Gydytojas priduria, kad Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje „Pagalba sau“ prieinamas AUDIT 10 klausimų testas, kuriuo žmogus apytikriai gali pasitikrinti ar jo elgesys atitinka priklausomybės nuo alkoholio balą.
Egzistuoja ir skirtumas tarp dažnai vartojančio alkoholį ir tikrai priklausomo žmogaus. Pasak specialisto, vienas žmogus gali vartoti alkoholį beveik kasdien ir santykinai nemažais kiekiais, tačiau jis nepatiria alkoholio kontrolės vartojimo simptomų.
„Priklausomas žmogus dažnai apsisprendžia visiškai nevartoti alkoholio, ir tai gali padaryti savaitę, mėnesį, kelis mėnesius arba metus. Tačiau vieną dieną išgėręs, atsiranda daugiadienis vartojimas – priklausomybės simptomų visuma. Nemaža dalimi polinkį į priklausomybę žmogus paveldi“, – paaiškina dr. E. Subata.
Kad žmogui gali kilti rimtų problemų dėl alkoholio rodo ir fizinės pasekmės, atsiranda įvairiausių sveikatos sutrikimų, sako ekspertas:
„Anksti gali didėti kraujospūdis, tankėti širdies ritmas, tiek dėl tiesioginio alkoholio poveikio į reguliuojančias sistemas, tiek dėl psichologinio streso. Ankstyvas požymis – kepenų padidėjimas, kurį lengva nustatyti echoskopu. Netiesioginis požymis – traumos, dėl elgesio apsvaigus, tai yra, kritimai, kivirčai ir panašiai. Silpnumo būsenos, įtampa, depresija, nerimas, nemiga, prakaitavimas, širdies plakimai po daugiadienio vartojimo.“
Vyrauja ir psichologinės pasekmės, kurios, gydytojo teigimu, dažnai apibūdinamos kaip „probleminis vartojimas“ – dėl alkoholio vartojimo trinka darbinė veikla, o galiausiai žmogus praranda kvalifikaciją ir darbus, trinka santykiai šeimoje, su draugais ir artimaisiais, konfliktai santykiuose baigiasi artimų ryšių praradimu ir galiausiai vienišumu, problemomis su teisėsauga vairavimo teisių praradimas, azartiniai lošimai ir kitas rizikingas elgesys su įsiskolinimais antstoliams, įvairūs teistumai. Žmogus progresuojant priklausomybei galų gale patenka į sunkią padėtį, iš kurios išeiti nelengva.
Priklausomybė nuo alkoholio dažnai slepiama. Žmogus gali stengtis maskuoti savo įpročius, racionalizuoti vartojimą ar net išrasti pasiteisinimus, kodėl jam būtina išgerti.
„Dažniausiai išduoda įsipareigojimų netinkamas vykdymas – pavėlavimai darbe ar mokymosi įstaigose, neatliktos pareigos šeimoje“, – pastebi dr. E. Subata.
Kitas akivaizdus požymis – pasikartojantys incidentai apsvaigus: „Asmuo, apsvaigęs, padaro dalykų, kurių vėliau gailisi, jaučia kaltę, bet nepaisant to, toks elgesys kartojasi.“ Tai reiškia, kad net ir po nemalonių pasekmių žmogus nesugeba sustoti.
Žmonės, kuriems alkoholis tampa svarbesnis nei anksčiau mėgti užsiėmimai ar santykiai, taip pat turėtų sunerimti. „Jeigu alkoholis pradeda užimti vis svarbesnę vietą žmogaus gyvenime, jei jis apleidžia savo pomėgius, santykius, darbą, tai jau rimtas signalas“, – teigia ekspertas.
Kaip padėti turintiems alkoholio priklausomybę?
Dažnai žmonės svarsto ką daryti, jei pastebi, kad artimas žmogus vartoja per daug, kaip su juo kalbėtis, kad jis pripažintų problemą. Gydytojas atsako, pastebėjus, kad artimas žmogus per daug vartoja alkoholio, svarbu reaguoti jautriai, bet tvirtai. Jis pataria kaip keturiais būdais padėti priklausomam nuo alkoholio:
- Artimieji turi kalbėtis, bet vengti kaltinti geriantįjį, transliuoti apie tai kokius man, kaip artimajam, sukelia jausmus ir nuoskaudas geriančiojo elgesys. Praktika rodo, kad toks kalbėjimas padeda išvengti ginčų ir leidžia pajusti netinkamo elgesio pasekmes artimiesiems.
- Duoti aiškiai suprasti, kad artimasis nedalyvaus primetamose netinkamo alkoholio vartojimo slėpimo schemose, leis geriančiajam patirti maksimalias užtarnautas pasekmes. Pavyzdžiui, nepatvirtins darbdaviui, kad žmogus serga ir dėl to, neišėjo į darbą, nedangstys prieš pažįstamus ir draugus.
- Artimasis gali padėti surasti pagalbos šaltinių kreiptis konsultacijos ar kitos pagalbos, paskatinti tokį elgesį.
- Tiek darbdavys, tiek šeima ar kiti artimieji, turi numatyti pasekmes, jeigu žmogus nekeis elgesio. Pavyzdžiui, šeimos, darbo ar kitų santykių nutraukimas.
„Apskritai, tinkamai bendrauti su tokiu žmogumi sudėtinga. Reikia tinkamos pagalbos. Mūsų centre tai yra CRAFT konsultavimo pagalba“, – priduria dr. E. Subata.
Gydytojas tikina, kad nėra vieno recepto, kuris būtų tinkamas visiems, žmonės labai įvairūs, todėl geriausia kartu su specialistais išsirinkti sau tinkamiausią pagalbos sistemą. Šiuo metu galima ir anonimiškai kreiptis į specialistų konsultacijas. Šiuo atveju reikės pacientui apmokėti gydymo kaštus, kurie skelbiami viešai.
Lietuvoje yra įvairių priklausomybės gydymo programų, pavyzdžiui, Respublikinis priklausomybės ligų centras teikia įvairią specializuotą pagalbą. Jei žmogus turi siuntimą iš šeimos gydytojo ar psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro, tiek ambulatorinis, tiek ir stacionariniai gydymai yra pacientui nemokami.
Taip pat galimas tęstinis ambulatorinis gydymas, kartu su vaistais ir psichologine pagalba, gali būti stacionarinis abstinencijos gydymas visuose 5 filialuose, tiems, kuriems sunku patiems išeiti iš daugiadienio vartojimo, pasakoja specialistas:
„Visuose 5 filialuose taip pat prieinama stacionarinė 15 dienų motyvacinė terapija, kurios tikslas pacientui suformuoti pagrindinius įgūdžius atsispirti alkoholio vartojimui, dažniausiai padėjus nutraukti alkoholio vartojimą.
Populiariosios Minesotos stacionarinio 28 dienų gydymo paslauga prieinama Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos filialuose. Su pirminio lygio įstaigų siuntimu, visa ši pagalba yra nemokama. Jeigu pacientas gydosi stacionare, jis gauna nedarbingumo pažymėjimą nedaugiau 40 dienų per kalendorinius metus.“
Daugelis priklausomų žmonių tikisi, kad kada nors galės vėl vartoti alkoholį saikingai, tačiau specialistai pataria kitaip:
„Saugiausia yra planuoti gyventi visiškai be alkoholio. Jei žmogui sunku mintyse atsisakyti nuo alkoholio, tai rodo, kad pozityvus požiūris dar tikriausiai kažkur giliai tūno. Stabilūs nuo priklausomybės pasveikę pacientai paprastai yra abejingi alkoholiui. Ir jiems nebūdinga motyvų kova – ar kada galės gerti ar visiškai ne.“
Priklausomybės gydymas reikalauja laiko ir pastangų. Gydytojo teigimu, planuojant priklausomybės nuo alkoholio gydymą reikėtų planuoti nuolatines konsultacijas nemažiau 1 metų.
„Atkrytis gali įvykti ir be jokių priežasčių, bet dažnai sutampa su tuo, kad pacientai nustoja stebėti savo fizinę ir psichikos būklę, dingsta jų budrumas, dažniau patiria situacijas, kur yra didesnė rizika vartoti alkoholį. Todėl rekomenduotina 1 metus apsilankyti pas specialistą ne rečiau kaip 1 kartą į mėnesį ir su juo derinti atkryčio prevencines priemones, pavyzdžiui, vaistus ar atitinkamą elgesį“, – teigia ekspertas.
***
Pagalbą teikiantys Respublikinio priklausomybių ligų centro padaliniai:
RPLC Vilniaus filialas, Gerosios Vilties g. 3, www.rplc.lt 0 5 2137808
RPLC Kauno filialas, Giedraičių g. 8, www.rplc.lt 0 3 733 3255
RPLC Klaipėdos filialas, Taikos pr. 46, www.rplc.lt 0 4 641 5025
RPLC Šiaulių filialas, Daubos g. 3, www.rplc.lt 0 4 145 5644
RPLC Panevėžio filialas, Tinklų g. 8, www.rplc.lt 0 4 558 2673
RPLC Vilniaus filialo Dienos psichiatrijos stacionaro skyrius, Savanorių pr. 74, www.rplc.lt, 0 5 213 7808.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
