Apie tai, ką būtina žinoti apie priklausomybes, kokie ženklai jau signalizuoja, kad santykis su alkoholio vartojimu nebėra sveikas ir saikingas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo Respublikiniame priklausomybės ligų centre dirbanti gydytoja psichiatrė Vilma Andrejauskienė.
Bet kokia šventė – ar tai būtų Kalėdos, Naujieji metai, o gal gimtadienis ar kokios kitos šeimos iškilmės – kai kuriems neįsivaizduojama be alkoholio vartojimo. Tačiau ar alkoholio vartojimas per šventes gali tapti bėda?
Priklausomi asmenys vartojimą susiplanuoja
Gydytoja psichiatrė pažymi, kad dažniausiai labiau kenčia vadinami sveiki asmenys, nes jie kartais neįvertina savo galimybių, prisidaro kitokios žalos. Štai su priklausomais asmenimis, kurie turi iškreiptą santykį su alkoholiu, yra kitaip – jie patys susikuria sau patogią aplinką ir susiplanuoja vartojimą nuo A iki Z.
„Alkoholio vartotojas turi schemą, kaip jis pasidarys savo šventę. Jeigu kalbame ligos, priklausomybės aspekte, jiems nereikia švenčių, dažniausiai probleminių vartotojų arba priklausomybę nuo alkoholio turinčių asmenų švenčių schema kitokia. <...>
Priklausomas nuo alkoholio turi susikūręs savo strategiją ir įjungęs apsaugos priemones, kad užtektų, kad laiku įsigytų arba žinotų, kur stovi“, – aiškino V. Andrejauskienė.
Kaip pavyzdį ji pateikia „Verygos valandas“ – laiką, kuriuo prekiaujama alkoholiu. Ekspertė pabrėžia, kad priklausomas asmuo kuo puikiausiai žinos, nuo kada iki kada gali įsigyti alkoholio, pasirūpins, kad jo nepritrūktų.
Sveiki asmenys, neturintys iškreipto santykio su alkoholiu, bet, pavyzdžiui, per šventes leidžiantys sau jo suvartoti daugiau, yra tie, kurie atėję prašys, kad jiems parduotų alkoholio iki 10 arba po 20 valandos.
Ir atbaidančios, gąsdinančios, dėmesį atkreipiančios reklamos apie alkoholio vartojimo žalas yra nukreiptos būtent į priklausomybės neturinčius asmenis:
„Jos daugiau skirtos būtent daugiau sveikiems žmonėms, kad jie mokėtų tinkamai atreaguoti į pavojų, nes vartotojo tai nebeveikia, jis ne ten žiūri. Jis žiūri, kaip sutrumpinti laiką iki tol, kol gaus progą patenkinti savo poreikį.“
Priklausomybė neišsivysto per dieną
Kalbėdama apie priklausomybės vystymosi mechanizmą, V. Andrejauskienė pažymi, kad tai neįvyksta staiga, neįvyksta taip, kad vieną dieną žmogus sveikas, o jau kitą – priklausomas. Vis tik, tai neįvyksta ir planuotai.
„Nė vienas vartotojas, kol išliko savo saikingame, tvarkingame vartojimo, neplanavo patapti ligoniu, kuriam išryškės visi somatiniai sutrikimai arba bėdos santykiuose – darbiniuose arba socialinėje plotmėje.
Žmonės vartoja su atsarga, kad kai bus bėda, tada pakeisiu strategiją ir nėra taip, kad pirmadienį buvau visas sveikut sveikutėlis ir reguliavau alkoholį, o antradienį pradėjo kristi viskas iš rikiuotės“, – kalbėjo gydytoja psichiatrė.
Be to, ji pastebi, kad ne tik Lietuvoje, bet ir didžiosiose pasaulio šalyse, turinčiose daugybę milijonų gyventojų, didžioji dalis patologinius simptomus turinčiųjų stebimi kaip norma, t. y., didžioji dalis simptomų, kurie kvepia ligotumu, įvardina kaip sveikumą.
Vienas banaliausių pavyzdžių – posakis „į sveikatą“, kuris sakomas net žinant, kad išgėrus laukia pasekmės. „Sako į sveikatą, geria į ligą“, – trumpai apibendrino laidos viešnia.
Tačiau kaip atpažinti, kad žmogus, nors ir galvoja, kad yra sveikas ir neturi priklausomybės, jau turi polinkį arba požymius, nurodančius iškreiptą santykį su alkoholiu?
Mokėkite atpažinti šiuos ženklus laiku
Kaip pabrėžė ekspertė, bet kokiu atveju vartojant alkoholį organizmas duoda atsaką, pradeda „karą“ mūsų viduje, viskas priklauso nuo to, kiek veikia tausojančiai, kiek gali kompensuoti. Tačiau blogiausia prasideda tada, kai organizmas nebegeba kompensuoti.
Vienas iš ženklų, kuriuos įvardija V. Andrejauskienė, yra kai asmuo, išgėręs alkoholio, praranda kontrolę, linksta į psichozes, bepročiavimą, elgesį, nepaaiškinamą sveikomis normomis. Pavyzdžiui, asmuo, išgėręs alkoholio, supyksta ir ima smurtauti, šoka pro langą – pereina į beprotybės režimą.
Kitas ženklas, išduodantis, kad vertėtų susirūpinti, ar ne laikas atsisakyti alkoholio, yra ir neigimas. Anot gydytojos psichiatrės, priklausomybė nuo alkoholio yra vienintelė priklausomybė, kurią turintieji tai neigia, kai, pavyzdžiui, lošėjai arba narkotikus vartojantys priklausomybės neneigia, tiesa, gali apie tai nesakyti ir nekalbėti.
O siekiant pasitikrinti, koks mūsų santykis su alkoholiu ir ar nelinkstama į priklausomybę, V. Andrejauskienė siūlo atlikti paprastą testą:
„Vienas iš paprasčiausių testukų – tam žmogui, kuris sako, kad neturi bėdų, pas mane viskas tvarkoje, aš viską susidėlioju, žinau, kada pradėsiu, kada pabaigsiu, viską kontroliuoju ir reguliuoju – tiesiog atimkite vienai dienai.
Atimk tą alkoholio kiekį, jo nėra ir viskas priklausys nuo reakcijos. Nėra, tai nėra, baisiai čia, kad nėra, bet jeigu nėra ir trūksta, šventė jau ne ta, suknelė netinka, batai ne tie, akiniai ne ant tos nosies, reiškia jau žmogus pradėjęs jausti nepasitenkinimą, diskomfortą“, – patarė ekspertė.
Gydytoja psichiatrė taip pat pažymi, kad didelė tolerancija alkoholiui yra ne dalykas, kuriuo reikėtų didžiuotis, o bėda, dėl kurios reikėtų susimąstyti – tai rodo, kad organizmas, kuris turėtų duoti atsaką vartojant alkoholį, to nebepadaro.
Kalbėdama apie priklausomybę nuo alkoholio, gydytoja psichiatrė pažymi, kad ne viskas auksas, kas auksu žiba ir ne visais atvejais tai, kas mums atrodo ne normoje, yra liga:
„Liga turi savo simptomus, savo požymius ir vien dėl to, kad žmogus geria, negalime diagnozuoti ligos. Kas atsitinka, kai žmogus geria ir kokia jo organizmo reakcija?
Nes jeigu jau nutraukus, atėmus organizmas duoda atsaką, kad šeimininke, man negerai, ir jeigu mes matome visą rinkinį kaip abstinencijos sindromas, davus alkoholio būsena pagerėja. Jeigu tai būtų apsinuodijimas, duotum alkoholio ir būsena pablogėtų“, – kalbėjo laidos viešnia.
Kaip elgtis artimajam turint priklausomybę?
O kaip elgtis, kai pastebime, kad žmogus linksta į priklausomybę arba nebesuvaldo savęs po vartojimo? Tokiu atveju, kai pasireiškia psichozės, beprotystės požymiai, gydytoja psichiatrė ragina jokiu būdu nepradėti aiškinti, kad tokie poelgiai netinkami, moralizuoti – tai jokios naudos neduos, o tik dar labiau ves iš kantrybės:
„Tuo metu, kai vartotojas yra vartojime, jo visa misija yra didinti vartojimą tam, kad jis save sustabdytų, kad ir kaip keistai nuskambės. Jeigu jį mėgina kiti stabdyti, ne visą laiką naudojamos tinkamos priemonės.
Ką įsivaizduoja sveikas žmogus – jis lygina jį su sveikais žmonėmis, tada ateina moralas, tam tikri paaiškinimai, kaltinimai, bet tuo metu, kai žmogus yra beprotystėje, tai neveikia, nes girdi priešingai, tada kyla noras prieštarauti, chuliganauti ir gaunasi tokios lenktynės. Visos lenktynės baigiasi ligoninėje.“
Be to, ji pabrėžia, kad alkoholį vartojančiųjų artimieji neturėtų jiems sudaryti patogių sąlygų vartoti alkoholį, pavyzdžiui, pasisiūlyti parvežti po vakarėlio, nustatyti ribas. Svarbiausia nepataikauti, bet tuo pačiu ir nemoralizuoti.
„Dažniausiai priklausomybę nuo alkoholio turintys žmonės su dideliu stažu vartojimo gali likti neigime ir šeimai sakyti: jeigu būsit geri, aš gal negersiu, tiesiog laikyti žmones kaip įkaitais. Ir kai atsiranda situacija, kad tavo bėdos, daryk ką nori, bet mes nebūsim, viskas keičiasi“, – aiškino V. Andrejauskienė.
O sergančiam, priklausomybę nuo alkoholio turinčiam asmeniui sprendimo būdas – susilaikyti, tačiau tam gali prireikti pagalbos, pavyzdžiui, pokalbio su psichologu, gydytoju ar priklausomybių konsultantu.
Kokie yra sprendimai sergantiems alkoholizmu, turintiems polinkį į priklausomybę ir kiti naudingi patarimai kviečiame žiūrėti laidoje „Sveikatos DNR“.
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
