Šeimos gydytoja, psichoterapeutė Justė Latauskienė pabrėžia vandens svarbą žmogaus sveikatai.
Gydytoja rekomenduoja per dieną išgerti apie 8 puodelius skysčių: ne tik vandens, bet ir arbatos, sulčių ar kavos. Vandens poreikis tarp žmonių labai varijuoja, tačiau susirūpinimą kelia atvejai, kai žmogus vandens beveik negeria, bet tenkinasi kitais gėrimais.
– Kiek vandens turėtų gerti žmogus? Ar vandens poreikis skiriasi priklausomai nuo svorio, amžiaus, fizinio aktyvumo? Kaip jį apskaičiuoti?
– Gydytojai per dieną rekomenduoja išgerti apie 8 puodelius skysčių, skaičiuojama ir arbata, sultys, kava. Poreikis priklauso nuo oro, drėgmės, žmogaus svorio, amžiaus, fizinio aktyvumo, netgi lyties. Jeigu žmogus yra sveikas – skaičiuoti, kiek jam reikia išgerti, visiškai nereikia – jo troškulys pasakys. Žmogus vieną dieną gali išgerti daugiau, kitą mažiau, tai – natūralu.
Sąmoningai skysčių kiekį sekti sergantieji lėtinėmis ligomis ar mokantys nekreipti dėmesio į troškulį, tuomet skysčių stoka gali pabloginti ligą ar nulemti jos atsiradimą.
Dauguma gyventojų išgeria 3-4 stiklines per dieną. Kokį poveikį tai daro organizmui?
– Jei žmogus išgeria tiek vandens per dieną, tai jau gerai, nes kai kurie vandens visai negeria, tik visokius gėrimus. Nėra tokio dalyko, kaip geriausias vanduo ar geriausias gėrimas. Žmogaus sveikatai reikalinga maisto ir skysčių įvairovė, tai padeda palaikyti vandens ir mineralinių medžiagų balansą.
Kaip atpažinti, kad organizmui trūksta vandens?
– Skysčio stoka gali būti staigi ir lėtinė. Dėl ūminės viskas aišku – žmogus daugiau nieko nenori, tik gerti. Jo oda sukritusi, burna ir akys sausos, jis nesišlapina ir neprakaituoja. Jeigu negauna skysčių – pradeda kilti temperatūra ir atsiranda sumišimas, sąmonės sutrikimas, šokas ir, galų gale, mirtis.
Su lėtine skysčio stoka kebliau. Pagrindiniai simptomai gali būti dažni galvos skausmai, sunkumas susikaupti, lėtinis nuovargis, širdies permušimai, sausa oda ir slenkantys plaukai, mėšlungis. Pacientai ateina suplanavę tirtis vitamino D, geležies atsargų kiekius, skydliaukės ir lytinius hormonus, nusiteikę, kad kelias į pasveikimą bus ilgas ir painus, o padidinus skysčių kiekį 500-750 ml per dieną po kelių savaičių visi simptomai praeina.
Ar vaisvandeniai ir limonadai geras pakaitalas vandeniui?
– Ne, kaip ir vanduo negali būti limonado pakaitalu. Nes maistas reikalingas ne tik mūsų fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Tik sunkiausiomis ligomis sergantieji turi visiškai susilaikyti nuo limonadų, o kitiems galima su saiku.
Jeigu žmogus troškulį malšina tik limonadu, reikia įvertinti priklausomybės kofeinui išsivystymą, valgymo sutrikimą, ar kitą priežastį. Kartais žmonės geria limonadą, nes jis visada vienodo skonio, o štai vanduo labai įvairaus, ir tai gąsdina.
Dalis žmonių užgeria kavą vandeniu, žinodami, kad kava skatina šlapinimasi, o kartu ir skysčių praradimą. Tačiau, medicininės taisyklės kavą užgerti vandeniu nėra.
Kaip vandens kokybė (filtruotas, mineralinis, iš čiaupo) gali paveikti sveikatą?
– Tai, kad Lietuvoje namuose, turime geriamą vandenį iš čiaupo – didelė prabanga. Filtruoti vandenį reikia tik tada, kai yra aišku dėl ko. Būna, kad žmonės taip išfiltruoja vandenį, kad nebegali gyventi be kalcio ar magnio papildų.
Mineralinis vanduo yra skanu kaip gėrimas arba kai kurių negalavimų gydytojas, bet vartojamas kasdien ir dideliais kiekiais didina skrandžio rūgštingumą, gali lemti emalio pažeidimus, inkstų akmenligę. Taip pat, dažniausiai jis būna geriamas iš plastikinių buteliukų, o tai skatina didelį mikro plastiko suvartojimą ir kenkia hormonų veiklai.
