Urologijos klinikos „Urolita“ onkourologai Augustinas Matulevičius ir medicinos mokslų daktaras Paulius Bosas su naujienų portalu tv3.lt pasidalino, kokie veiksniai didina inkstų vėžio išsivystymo riziką, kokie simptomai gali išduoti šią ligą bei aptarė Lietuvoje prieinamas diagnostikos ir gydymo galimybes.
A. Matulevičius pažymi, kad, vėžio registro duomenimis, kasmet Lietuvoje nustatoma apie 700 naujų inksto vėžių atvejų. „Deja, kol kas sergamumo statistika mūsų nedžiugina – stebima nežymiai didėjanti sergamumo tendencija“, – pridūrė jis.
Riziką didina keli veiksniai
Nuo inkstų vėžio neapsaugotas nė vienas, tačiau A. Matulevičius sako, kad ir statistika, ir praktika rodo viena – dažniau serga vyrai, ši onkologinė liga labiausiai paplitusi 50-70 metų amžiaus asmenų tarpe.
Kalbėdamas apie veiksnius, kurie didina ligos išsivystymo riziką, onkourologas įvardija rūkymą ir pramonėje naudojamas chemines medžiagas – kadmį, asbestą, šviną ir kt.
„Taip pat yra įrodymų, jog inkstų vėžiu dažniau suserga sergantieji cukralige, nutukimu, lėtiniu inkstų nepakankamumu, turintys padidėjusį kraujospūdį ar policistinių inkstų ligą“, – vardijo A. Matulevičius ir pridūrė, kad didesnė rizika kyla ir tiems, kurių du ar daugiau šeimos narių yra sirgę šia liga.
Med. m. dr. P. Bosas pažymi, kad susirgus inkstų vėžiu pacientai paprastai nejaučia jokių simptomų, aiškių šiai ligai būdingų požymių nėra, todėl daugiau kaip pusė atvejų yra nustatomi atsitiktinai, tiriant pacientus dėl kitų ligų ar su šia liga nesusijusių simptomų.
Inkstų vėžio simptomai
Jo teigimu, sergant inkstų vėžiu, jeigu būna simptomai, tai jie būna:
„50 proc. pacientų pasireiškia kraujas su šlapimu, 40 proc. – šonų skausmas, 25 proc. čiuopiamas gumbas šone arba pilve, 30 proc. turi simptomus, susijusius su ligos išplitimu – tai kaulų skausmas, naktinis prakaitavimas, nuovargis, svorio netekimas, dusulys.
Tik mažiau kaip 10 proc. pacientų jaučia klasikinių simptomų triadą – skausmą, stebi kraują šlapime, čiuopia gumbą šone ar pilve.“
Onkourologas vardija, kad vienas retesnių inkstų vėžio požymių yra neaiškios kilmės karščiavimas, pasireiškiantis apie 9 proc. pacientų, prie retesnių simptomų įvardijamas ir sėklidžių venų išsiplėtimas (varikocelė), apatinių galūnių patinimas.
Pašnekovo teigimu, sergant inkstų vėžiu gali pasireikšti ir taip vadinami paraneoplastiniai sindromai:
- apie 30 proc. pacientų pasireiškia anemija (dėl nukraujavimo);
- kraujospūdžio padidėjimas (vėžys suskatina fermento renino išsiskyrimą į kraują);
- padidėjęs kalcio kiekis kraujyje (sekretuojamas hormonas panašus į tą, kurį išskiria prieskydinės liaukos);
- krūtų padidėjimas, mėnesinių nebuvimas moterims, libido sumažėjimas (dėl inkstų vėžio išskiriamas hormonas gonadotropinas).
„Labai retais atvejais pacientams, sergantiems inkstų vėžiu, gali pasireikšti Stauferio sindromas: tai kepenų veiklos sutrikimas, karščiavimas ir anoreksija, kuris išnyksta pašalinus inkstą su naviku“, – pridūrė med. m. dr. P. Bosas.
Būtina laiku kreiptis į medikus
A. Matulevičius paaiškina, kad panašūs simptomai gali pasireikšti ir sergant inkstų uždegimu, inkstų ar šlapimo pūslės akmenlige, dėl to būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tikroji priežastis, sukelianti šiuos simptomus.
Paklaustas apie inkstų vėžio diagnostiką, med. m. dr. P. Bosas pažymi, kad dabar diagnostikos galimybės yra labai pažengusios, plačiai prieinamos kiekvienam.
„Labiausiai naudojami ir informatyviausi inkstų vėžio diagnostikos tyrimo metodai yra ultragarsas, kompiuterinė tomografija ir magnetinio rezonanso tomografija.
Šių tyrimų metu gauta informacija padeda gydytojui parinkti gydymo taktiką. Tiesa, pacientai prieš tai yra apklausiami, atliekama medicininė apžiūra bei laboratoriniai tyrimai“, – paaiškino pašnekovas.
Pasak medicinos mokslų daktaro, vienintelis efektyvus lokalaus inkstų vėžio gydymas yra chirurginis, o centruose, turinčiuose patirties atliekant laparoskopines operacijas, gali būti atliekamos minimaliai invazinės laparoskopinės operacijos.
Įdomu tai, kad urologijos klinikos „Urolita“ onkourologas med. m. dr. P. Bosas dar 2018 m. atliko unikalią operaciją – jis pirmasis Lietuvoje ir Baltijos šalyse pacientei per makštį pašalino inkstą su šlapimtakiu ir šlapimo pūslės kampu, esant inksto ertmių vėžiui.
Taip pat abu chirurgai operacinio echoskopo kontrolėje, tiksliai nustatant auglio ribas, be pjūvio šalina inksto auglius – taip ne tik pašalinamas visas auglys, bet ir atsiranda galimybė išsaugoti inkstą.
Ne chirurginės gydymo galimybės
Vis dėlto, tais atvejais, kai chirurginis gydymas negalimas dėl tam tikrų priežasčių, pasitelkiami kiti būdai.
„Pacientams, kurie negali būti operuojami, tačiau jiems yra stiprus kraujavimas iš šlapimo takų bei stiprus skausmas, gali būti taikoma tik sumažinanti nusiskundimus, net nepagydanti priemonė – naviko kraujagyslių užkimšimas specialiomis medžiagomis.
Ligoniams, kuriems dėl terapinės būklės chirurginis gydymas negali būti taikomas arba rizikingas, taip pat naikinant metastazes kepenyse, plaučiuose, kartais galima atlikti: perkutaninę radiodažnio abliaciją, krioabliaciją arba abliaciją mikrobangomis“, – kitus gydymo būdus vardijo pašnekovas.
Taip pat gali būti taikoma spindulinė terapija į metastazes. Med. m. dr. P. Boso teigimu, esant metastazių kauluose, smegenyse, spindulinė terapija pagerina bendrą ligonio būklę.
Sergantiems metastazavusiu, išplitusiu inkstų ląstelių vėžiu gali būti skiriama taikinių terapija, tačiau chemoterapinis gydymas citostatikais inkstų šviesių ląstelių vėžio atveju yra neveiksmingas.
Jis taip pat pažymi, kad piktybinių navikų gydymas neatsiejamas nuo nepageidaujamų komplikacijų, kurios kai kuriais atvejais gali būti pavojingos gyvybei. Pasak onkourologo, galimos šios komplikacijos:
- žaizdos infekcija. Literatūros duomenimis, pasitaiko 2-25 proc. pacientų;
- žarnų nepraeinamumas. Pasitaiko retai, apie 0,5-1 proc. pacientų;
- kraujavimas. Priklauso nuo operacijos apimties, gretutinės patologijos ir ligonio kraujo krešumo sistemos būklės;
- tromboembolija. Pasitaiko 1 iš 100 ligonių;
- plaučių uždegimas.
Vis dėlto, kalbėdamas apie pacientų išgyvenamumo rodiklius, medicinos mokslų daktaras turi gerų žinių: „Jei navikas atitinka I ir II ligos stadiją, inkstų vėžio gydymo rezultatai labai geri – beveik 90-95 proc. pacientų po radikalaus gydymo išgyvena 5 metus.“
Ragina vengti kelių rizikos veiksnių
„Urolitos“ klinikos onkourologai med. m. dr. P. Bosas ir A. Matulevičius pažymi, kad kol kas nėra tikslių įrodymų, kas sukelia inkstų vėžį, tačiau išskiriama keletas rizikos veiksnių, kurių reikėtų vengti.
Pirmiausia, rekomenduojama atsisakyti tabako vartojimo, nes su rūkymu yra susiję apie 30 proc. vyrų inkstų vėžio ir apie 24 proc. – moterų, o rizika sumažėja praėjus 5 m. nuo metimo rūkyti. Taip pat vengtinas gausaus alkoholio vartojimo ir rūkymo derinys.
Į šį sąrašą patenka ir nutukimas, antsvoris, hipertenzija, cistiniai pakitimai inkstuose, piktnaudžiavimas analgetikais – nuskausminamaisiais vaistais.
Įdomu tai, kad inkstų vėžiu dažniau serga odininkai, kailiadirbiai, batsiuviai, asbesto pramonės darbuotojai, todėl rekomenduojama vengti sąlyčio su kai kuriais kancerogenais darbo vietoje.